baneris leidinys

sokejosAsta GVILDIENĖ

Rugsėjo pirmosiomis dienomis Kauno miesto Krišnos sąmonės religinė bendruomenė šventė Viešpaties Krišnos  apsireiškimo dieną, kuri sutapo su bendruomenės 20-ties metų jubiliejumi.

Nuotr. Šventę papuošė įspūdingi grupės „Ananda Natjam“ indiški šokiai.

1990 metais Krišnos sąmonės religinė bendruomenė buvo įregistruota Kaune. Ta proga surengtas gražus renginys, į kurį susirinko apie 200 žmonių. Bendruomenę sveikino Indijos ambasadorius Lietuvai ir Lenkijai Deepak Vohra, Indijos garbės konsulas Rajinder Kumar Chaudary. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, atsiųstame rašte dėkojo už sveiko gyvenimo būdo propagavimą, labdaringą veiklą, kultūros renginius, dalyvavimą talkose ir Kauno vardo garsinimą tolimojoje Indijoje bei kitose užsienio šalyse.
 
Krišnos Sąmonės religinės ištakos yra vedinėje civilizacijoje - senovės Indijoje. Pagal šventraštį maždaug prieš 5 000 metų Vrindavane, 130 km nuo Delio, į žemę nužengė pats Krišna. 1966 m. Niujorke buvo įkurta religinė ir kultūrinė organizacija (ISKCON), kurios nariai dar žinomi populiariu vardu „Harė Krišna“ judėjimas arba vaišnavai. Bendruomenės mokymo pagrindas yra senovės indų Vedų raštai, kurių ištakos pagal įvairias teorijas siekia iki kelių tūkstančių metų. Svarbiausiu tikslu laikoma dvasinės tarnystės praktika ir dvasinės meilės Dievui ugdymas. Krišnos sąmonės religijos bendruomenė labai tolerantiška kitų religijų (islamo, krikščionybės, judaizmo) atžvilgiu, pripažindama, kad kitos religijos taip pat garbina tą patį  Dievą, tik vadina jį kitais vardais.

Kaip teigė šventės koordinatorius Akshaya Krishna Das, Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 1000 Krišnos sąmonės religijos išpažintojų, o prijaučiančiųjų ir dar daugiau, įkurtos dvi šventyklos Kaune ir Vilniuje, į kurias galima užsukti įsigyti dvasinės literatūros, paragauti vegetarinių saldumynų, gauti atsakymus į rūpimus dvasinius klausimus, rasti ramybę ar tiesiog patenkinti savo smalsumą. Gerų atsiliepimų bendrija Lietuvoje susilaukia dėl dalyvavimo socialinėje veikloje – teikia paramą maistu benamiams ir sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Pasak Akshaya Krishna Das, žmonės, susipažinę su Krišnos sąmonės religinės bendruomenės puoselėjamomis vertybėmis, neretai vaišnavus pavadina Rytų krikščionimis, nes tiek krikščionybėje, tiek ir Krišnos sąmonės religijos filosofijoje skatinama meilė artimui savo ir Dievui. „Šiuo metu planuojama įkurti dar vieną fondą, skirtą studentų maitinimui. Nemaža dalis jų moka už mokslą, būstą, todėl maistui pinigų ne visada užtenka“, - naują veiklą trumpai pristatė Akshaya Krishna Das. – „Daug žmonių domisi ir bendruomenės organizuojamais vegetariško maisto gamybos kursais. Tačiau  pagrindiniai Krišnos sąmonės religinės bendruomenės tikslai:  per bendravimą ir žinias teikti žmonėms galimybę dvasiškai tobulėti, įnešti vidinės harmonijos į visuomenės gyvenimą, per dvasinės tarnystės praktiką pasiekti aukščiausią meilės Dievui lygį.“  

Viešpaties Krišnos apsireiškimo šventė ir bendruomenės susikūrimo 20-ties metų jubiliejus buvo švenčiamas pagal visas tradicijas, kuriose labai svarbią vietą skleidžiant meilę Dievui užima  Dievo vardų - mahamantros Harė Krišna, Harė Krišna, Krišna Krišna, Harė Harė/ Harė Rama, Harė Rama, Rama Rama, Harė Harė kartojimas, reikalingas ir aktualus kiekviename amžiuje. Visada buvo atsidavusiųjų Dievo pasekėjų, kurie kartojo mantrą ir pasiekė tobulybę. Toks ir yra Krišnos sąmonės judėjimo grožis. Mantra skirta ne vienam kuriam amžiui, šaliai ar žmonių klasei — Harė Krišna mantrą gali kalbėti kiekvienas ir visai nesvarbūs socialiniai, tautiniai ar amžiaus skirtumai. Šventės akcentas - Krišnos maudymo ceremonija, Krišnos ir dvasinių mokytojų garbinimas, atliekant kirtanus, kai atsidavę pasekėjai, mokiniai, bhakti jogai gieda maldas, garbinimo giesmes ir šoka, skaitoma paskaita, valgomas Krišnai paaukotas vegetariškas maistas - prasada. Pritariant muzikos instrumentais - mridangomis ir cimbolais - vyko harinama. Laisvės alėjoje – vaišnavai giedojo giesmes, šoko ir visus, atėjusius pasižiūrėti šio spalvingo reginio, vaišino prasadu. Šventę vakare užbaigė Abhinanda Das dvasines ir džiazo stiliaus dainos, „Ananda Natjam“ indiški šokiai, vaišnavų parengtas spektaklis.

Pasak mero Andriaus Kupčinsko, laisvoje šalyje kiekvienas žmogus laisvai pasirenka tikėjimą, bendruomenę ir gyvenimo būdą. Svarbiausia dorovė, atjauta ir pagalba artimui.

Comments are now closed for this entry

Paieška

 

pazvelk1

sms

Klausimas - atsakymas

lt_ukis

f_drg

Videoreportažų archyvas

 

 
 
69

Reklama


188x376-ext

traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

 

 

 

 

 

 
 
 
futbolas
 
 
paluobiai
 
 
 gustainiskiu namai
 
festivalis
 
 
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos