Tarp 60 džiazo šokėjų iš Didžiosios Britanijos ir lukšietė Gerda

gerdaAsta GVILDIENĖ

Po to, kai rašėme apie baleto šokėją Gerdą Jokimaitytę iš Lukšių, ne vienas mūsų skaitytojas labai norėjo sužinoti, kaip jai sekėsi šiuolaikinio džiazo šokio konkurse, vykusiame spalio 3 dieną Škotijoje, Ayro mieste.

Nuotr. Šiuolaikinio džiazo šokio konkurse Gerda buvo pastebėta, įvertinta ir apdovanota medaliu bei diplomu.


„BATD senior jazz / modern dance scholarship“ konkurse dalyvavo 60 džiazo šokėjų iš visos Didžiosios Britanijos. Jų tarpe ir lukšietė Gerda, kurią į Škotiją lydėjo tėvelis. Jaunoji šokėja labai apgailestavo, kad į konkursą negalėjo atvykti jos šokių mokytoja iš Didžiosios Britanijos, bet ji drąsino savo mokinę kalbindama telefonu ir labai ja didžiavosi, nes, tiesą sakant, kaip pati prasitarė, ji nesitikėjo, kad Gerda atvyks iš Lietuvos į konkursą Škotijoje.

Pasak Gerdos, šiuolaikinio džiazo šokio konkursas jai buvo sunkokas išbandymas. Ne tik todėl, kad jame dalyvavo tiek daug gabių ir profesionalių džiazo šokėjų, bet ir todėl, kad konkursui šokių negalėjo paruošti iš anksto, taip sakant, „nušlifuoti“ visų judesių iki nepriekaištingo blizgesio. Šokį reikėjo išmokti čia pat salėje ir sušokti vos du kartus pamačius, kaip jis šokamas. „Iš tikrųjų, labai jaudinausi, kad nesumaišyčiau judesių. Jaudinausi, nes reikėjo šokti salėje, kur iš visų pusių sėdėjo žiūrovai“, - dalijosi įspūdžiais jaunoji šokėja. – „Tačiau po kiek laiko apsipratau, įtampa atslūgo ir šokau drąsiau.“
 
Jaunoji šokėja mano, kad labai svarbu dalyvauti tokiuose konkursuose, nes juose galima įgyti patirties, drąsos ir pasitikėjimo savimi. „Svarbu ne laimėti, o dalyvauti. Juk visi negali būti nugalėtojais. Varžovės buvo tikrai labai stiprios, nes kai  kurios merginos atvyko iš profesionalių šokių mokyklų ir dalyvavo šiame konkurse jau ne pirmus metus. Tačiau aš nesijaučiau nei kiek prastesnė už jas, nes žinau, kad aš myliu šokį, kad man šokti yra be galo smagu ir kad tai daryti aš sugebu ir moku,“ – kalbėjo Gerda.

Šiuolaikinio džiazo šokio konkursas jai paliko didžiulį ir neišdildomą įspūdį. Šokėjai Didžiojoje Britanijoje yra vertinami ir skatinami šokti. „Norėčiau dalyvauti tokiuose konkursuose dažniau, nes juose galima įgyti ne tik daugiau patirties, bet ir pasitikrinti, kokia esu šokėja“, - dalijosi savo mintimis Gerda. – „Manau, kad būtų labai šaunu, jei tokiuose konkursuose dalyvautų šokėjai ne iš vienos, o iš keleto šalių.“

Pasak džiazo šokėjos, ji konkurse turėjo galimybę susipažinti su kitos šalies šokėjomis ir jų charakteriais. Konkurse Gerda sutiko „pasikėlusių“, per daug pasitikinčių savo jėgomis, nedraugiškų merginų ir labai paprastų, kuklių, bet tikrai neprastų šokėjų. Ji džiaugėsi proga pamatyti, kaip šoka profesionalūs šiuolaikinio džiazo šokėjai.

Pati Gerda mano, kad jai konkurse sekėsi visai gerai. Ji buvo pastebėta, įvertinta ir apdovanota medaliu bei diplomu. Gerda nenusiminė ir tikrai neliūdi, kad nelaimėjo prizinės vietos ir nemokamų džiazo šokių studijų Didžiojoje Britanijoje. Pasak jos, konkursą laimėjo pačios verčiausios ir profesionaliausios šokėjos, kurios ir turėjo laimėti.

Konkursas baigėsi. Nutilo žiūrovų plojimai ir muzika. Lyg akimirka praskriejo pasirodymas didžiulėje erdvioje salėje, kur buvo tiek daug šokio, šypsenų ir emocijų. Liko tik labai gražūs prisiminimai. Gerda sugrįžo į kasdienį savo gyvenimą Lietuvoje.

Ne, ji visai nepasikeitė. Nesužvaigždėjo. Liko tokia pat paprasta, tyli ir miela. Tiesa, gal šiek tiek labiau pasitikinti savimi.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.