Praėjusią savaitę Zyplių dvare atidaryta kaunietės Vilmos Vebeliūnienės tapybos darbų paroda. Kaip teigia pati dailininkė, jos darbai – tai nuotaikų, išgyvenimų, patyrimų, ieškojimų kažko naujo atspindžiai.

Nuotr. Kaunietė V. Vebeliūnienės paroda dvare veiks mėnesį.

V. Vebeliūnienė gimė Kaune 1978 metais, kaip pati sako, nuostabioje šeimoje, išmokiusia džiaugtis viskuo - tekančia saule, vandens čiurlenimu, žemės grumsteliu, žmonėmis...

Anotacijoje parodos autorė rašo, kad ji augo ji molbertų, dažų, teptukų kvapų ir kūryba alsuojančių namų apsupty. Brolis, mama, senelis - visi jie su kūrybiniu polėkiu. „Bet aš buvau kitokia, man patiko muzika, todėl mokiausi J. Gruodžio konservatorijoje ir ruošiausi tapti pedagoge. Savo šeimai buvau pareiškusi, kad nepaimsiu net pieštuko į rankas iki savo gyvenimo pabaigos. Dabar iš tų, garsiai ištartų žodžių, ima juokas“, - prisiminimais dalijosi V. Vebeliūnienė. Ji mano, kad meilė supančiam pasauliui, anksčiau ar vėliau, žmoguje pažadina ir atskleidžia tai, kas Dievo duota. Aplinkybės susiklostė taip, kad ji sutiko vieną dailininkę, kuri ir paskatino ją pabandyti tapyti. Tai įvyko 2007metais. Vilma sako, jog tapydama išlieja save, nusiramina, atgauna jėgas. Miela širdžiai ir protui veikla atgaivina ir stiprina.

Paroda Zyplių dvare veiks apie mėnesį.