Gintarė MARTINAITIENĖ

Projektas „Bibliotekos pažangai siekia viešai pristatyti įdomiausius, iniciatyviausius ir šiuolaikiškiausius Lietuvos bibliotekininkus. Iš Šakių rajono, atitinkanti išvardytus kriterijus, pasiūlyta Slavikų bibliotekininkė Algimanta Kuncaitytė.

Nuotr. Slavikų bendruomenė apie A. Kuncaitytę tik geros nuomonės, tačiau ji pati nelinkusi klausytis pagyrų apie save.

Algimanta Kuncaitytė yra baigusi Vilniaus kultūros mokyklą ir įgijusi bibliotekininkės specialybę. Moteris jau 34-erius metus dirba gimtajame Slavikų kaime bibliotekininke. Projektui bibliotekininkę pristačiusi seniūnijos bendruomenės centro vadovė Renata Baltrušaitienė jai negaili šiltų žodžių ir vos spėja vardyti iniciatyvios ir veiklios moters pasiekimus: jos iniciatyva Slavikų kaime yra įrengtas viešasis interneto prieigos taškas, kuriuo bendruomenė naudojasi jau penktus metus. Moteris nuolat dalyvauja organizuojant bendruomenės kultūrinius renginius, renka krašto istorinę medžiagą ir ją kaupia, taip pat ruošia ir leidžia lankstinukus bei bendruomenės informacinį leidinį „Slavikietis“. Bibliotekininkės iniciatyva tradiciniu tapo poezijos ir muzikos vakaras gamtoje – „Poezijos rudenėlis“. „Algimanta nuolat tobulina įgūdžius, dirbdama su informacinėmis technologijomis, skatina ir padeda bendruomenei aktyviai jomis naudotis. Taip pat skatina vaikus skaityti knygas, organizuoja bibliotekoje pažintines popietes, palaiko glaudžius ryšius su seniūnijoje esančiomis organizacijomis“, - apie A. Kuncaitytę kalba bendruomenės centro vadovė.

 
Tačiau pati bibliotekininkė itin kukli moteris, nelinkusi klausytis pagyrų. Jau susitikimo pradžioje R. Baltrušaitienė įspėja, kad jų bibliotekininkė ne iš tų žmonių, kurie leistųsi giriami ir atsisėdę klausytų sakomų komplimentų. „Ji pyksta, kai mes dėkojame, bet tikrai be jos neįsivaizduojame renginių ar bendruomenės gyvenimo“, - sako bendruomenės centro vadovė. „Nesijaučiu daranti ką nors išskirtinio“, - ne kartą pokalbio metu teigė bibliotekininkė. Nors lentynoje ne vienas Padėkos raštas, įteiktas būtent jai už įvairius pasiekimus, tačiau A. Kuncaitytė teigia tiesiog dirbanti savo darbą. O dirba jį, kaip minėjome, 34 metus. Visą tą laiką į darbą iš namų pamiškėje ji keliauja tris kilometrus. Nesvarbu, ar saulė šviečia, ar lietus lyja, ar per pusnis reikia bristi. „Toks gyvenimas, ką padarysi“, - sako moteris, nelinkusi dejuoti ar keiksnoti likimo, kad dirba kaimo bibliotekėlėje ir gyvena ne kur nors mieste.

Tad koks gi tas šiuolaikiškas bibliotekininkas, teiraujamės pašnekovės. Ji pripažįsta, kad šiais laikais neužtenka tik paduoti knygą. Juk tai ir įvairūs renginiai, ir bendravimas su žmonėmis, ir įgyvendinami projektai, naujos technologijos. Tačiau paklausta, ar įsivaizduoja, jog galėtų dirbti kokį kitą darbą, abejoja. „Nežinau. Arba tai turėtų būti labai kūrybiškas, arba visiškai konkretus“, - mintimis dalijasi A. Kuncaitytė. O kūrybinių minčių jai netrūkta, nes ir mezga, ir karoliukus veria, ir veltinį velia, bet iškart vėl priduria: juk nieko ypatingo ji nedaranti.

Skaitytojų kol kas Slavikų bibliotekoje taip pat yra. Per metus, pasak A. Kuncaitytės, apsilanko apie 200 skaitytojų, o lankytojų būna dar daugiau. Be to, kiekvieną dieną žmonės gali naudotis internetu, mažiesiems įrengtas atskiras kampelis, kur jie pagal savo pomėgius ar amžių gali rasti tinkamą leidinuką.

Būtent šiandien Slavikų bibliotekoje A. Kuncaitytė planuoja savotišką padėkos popietę. Nors į naująsias patalpas persikėlė dar birželį, tačiau nebuvo progos visiems padėkoti. Tad ir pokalbio metu ji vis dirsčioja į nebaigtą rašyti renginio plakatą, o mintys sukasi apie tai, kad dar reikia parsivežti ir parodėlę, kuri bus eksponuojama, ir susidėlioti paskutiniuosius renginio štrichus. „Labai smagu, kad pagaliau galime dirbti šviesiose ir jaukiose patalpose, tad ir norisi visiems padėkoti, pabūti kartu“, - sako R. Kuncaitytė.