Asta GVILDIENĖ

Balandžio 30 – gegužės 1 dienomis pirmą kartą Lietuvoje vyko Nacionalinis Dievo gailestingumo kongresas, tai Dievo gailestingumo savaitės, prasidėjusios Didįjį Velykų tridienį, šiemet Lietuvos vyskupų paskelbtų Dievo Gailestingumo metų kulminacija. Tikintieji visą parą meldėsi Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje, garbindami visame pasaulyje garsų Gailestingojo Jėzaus paveikslą.

Nuotr. Pirmą kartą Lietuvoje vyko Nacionalinis Dievo gailestingumo kongresas, kurio metu buvo  garbinamas visame pasaulyje garsus Gailestingojo Jėzaus paveikslas.

Iš tiesų, Lietuvoje mažai žinoma apie šį Dievo gailestingumą liudijantį paveikslą, kurį pagal lenkų vienuolės Marijos Faustinos Kovalskos patirtus regėjimus nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. Pirmą kartą šis paveikslas viešai buvo pagerbtas 1935 metais Aušros Vartų koplyčioje, Vilniuje.

 
Šiame Dievo gailestingumo kongrese Šv.Mišias aukojo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi kartu su Lietuvos vyskupais ir būriu kunigų, tarp kurių buvo Šakių bei Sudargo evangelikų liuteronų parapijų klebonas Virginijus Kelertas, iškilmėse dalyvavo kitų religinių konfesijų vadovai, kunigai, vienuoliai, tikintieji.
Kunigas V.Kelertas žavisi, kad tokie renginiai vyksta jau ir Lietuvoje, kad pagaliau galime drąsiai kalbėti apie Dievą ir jo gailestingumą. „Išėję iš sovietinės sistemos, mes patekome į dykumą, - kalbėjo dvasininkas, šį išėjimą prilygindamas žydų tautos išėjimui iš Egipto vergovės per Raudonąją jūrą. – Kažkada atrodė, kad nėra jokių šansų iš jos išsivaduoti, o juo labiau garbinti Dievą ir išeiti iš dykumos, kalbant apie jo galybę, apie jo gailestingumą.“

Pirmoje konferencijoje Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis pasidalino mintimis apie gailestingą Dievo meilę Dievo ir žmogaus santykiuose, apžvelgdamas kaip dieviškasis gailestingumas pristatomas Biblijoje. Antroje konferencijoje evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis kalbėjo apie tikėjimą ir pasitikėjimą, o gailestingumą pristatė kaip Dievo malonę. Trečioje konferencijoje Šv. Jono Teologo vienuolyno prioras kun. Jean Emmanuel Le Taillandier de Gabory kalbėjo apie gailestingumą kaip Jėzaus širdies paslaptį. Gailestingojo Jėzaus paveiksle vaizduojami iš jo širdies trykštantys du spinduliai, per kuriuos, pasak jo, pasireiškia Dievo gailestingumas perkeičiantis žmogaus širdį.

Kadangi Gailestingumo sekmadienis sutapo su popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbimu Palaimintuoju, konferencijoje buvo prisimintas ne tik jo mokymas apie gailestingumą, bet ir jo gyvenimas - gailestingumo pavyzdys, ypatingas susitikimas kalėjime su į jį pasikėsinusiu jaunu turku Ali Agdža, praėjus dvejiems metams po šio įvykio. „Palinkę vienas prie kito - tas, kuris buvo panaudojęs smurtą, ir tas, kuris jį patyrė, - žiūrėjo su meile vienas į kitą ir klausėsi vienas kito“, - priminė nuncijus.

Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama gailestingumo pavyzdžiu laikė ir tebelaiko  Palaimintąją Motiną Teresę, kuri visą savo gyvenimą liudijo besąlyginę meilę, geraširdiškumą ir pasiaukojimą visai žmonijai. Ji neklausdavo žmonių, ar jie katalikai, ar induistai, ar musulmonai. Jie buvo žmonės ir dėjo viltis į žmogiškumą bei orumą. Ji eidavo ieškoti vargingiausiųjų tarp vargingųjų. Ji iš tikrųjų buvo pasiųsta jiems Dievo.

Meilė Dievui ir žmonėms yra neatskiriama. V.Kelertas priminė Jėzaus žodžius: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų brolių, tiek padarėte man“, palygindamas gailestingumą su Mėnulio šviesa naktyje. Svarbu nepamiršti, kad tai, ką dovanojam kitam žmogui, visada yra tik trupinėlis to, ką mums dovanoja Dievas.

Pasak evangelikų liuteronų kunigo, duona ir žuvis, kuria Jėzus pamaitino žmones, einančius į Jeruzalę, buvo ne kas kita, kaip žmonių gailestingumo išraiška ir noras pasidalinti. Kiekvienas nešėsi maisto tik sau, bet kai pradėjo dalintis, jo net ir atliko – pririnko dvylika pintinių. Taigi, mums kartais atrodo, kad mes neturime nieko, bet kartu mes turime viską...