Giedrė PLEČKAITYTĖ

Penktadienį Lietuvoje prasidėjo dešimt dienų vyksiantys Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginiai, skirti temai „Paslėpti lobiai. Sienų tapyba“. Rugsėjo 16 dieną edukacinis – pažintinis renginys vyko Griškabūdžio Kristaus atsimainymo bažnyčioje, kur apsilankiusieji buvo supažindinami su bažnyčios vidaus bei fasado sienine tapyba.

Nuotr. Apie Griškabūdžio šventovės istoriją ir sieninės tapybos unikalumą pasakojo dr. R. Stankevičienė.  

Bažnyčios unikalumas

Praėjusį penktadienį Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje vyko net dvi edukacinės - pažintinės ekskursijos. Renginio dalyvius su šventovės sienine tapyba ir kitais šios išskirtinės aštuonkampės medinės bažnyčios bruožais supažindino knygos „Lietuvos sakralinė dailė“ viena iš sudarytojų Regimanta Stankevičienė. Ji tikino, jog griškabūdiečių maldos namai išsiskiria dydžiu, architektūra, istorija, kuri liudija, kad bažnyčia pastatyta ir prižiūrima tik parapijiečių lėšomis ir vietos kunigų, žmonių brolijų iniciatyva. Per ilgus metus tikinčiųjų namai išliko tik todėl, kad juos visada prižiūrėjo ir tvarkė vietos gyventojai. „Šis pastatas, yra ypatingas, įspūdingas savo architektūra. Bažnyčia graži ir vienintelė tokia savo vidaus puošyba. Joje išlikę daugiausiai sieninės tapybos tarp medinių Lietuvos bažnyčių. Tai vienintelė bažnyčia, kurioje išlikusi lauko tapyba ir visa tai atlikto aukšto meninio lygio profesionalūs meistrai. Viskas joje labai suderinta“,- bažnyčios išskirtinumą pabrėžė R. Stankevičienė. Specialistė akcentavo, kad tai yra tokia bažnyčia, kurią verta gerai prižiūrėti ne tik kaip bendruomenei reikalingą dvasingumo židinį. Svarbu bažnyčią prižiūrėti ir kaip meno židinį, kuris galėtų būti turistų traukos objektu. Kiek ilgai visai tai išliks, anot R. Stankevičienės,  yra dvasininkų, parapijos žmonių ir savivaldybės reikalas.

 
Įspūdinga sieninė tapyba

Žinoma, kad sieninė tapyba mums primena tą laikmetį, kuriuo ji buvo sukurta. Kodėl atkreipiamas dėmesys į sieninę tapybą, teiravomės dr. R. Stankevičienės: „Lietuvoje per tuos ilgus šimtmečius buvo kur kas daugiau sieninės tapybos, tačiau, reikia pasakyti, kad ne taip jau ir mažai išliko. Be to, pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda vis naujų kūrinių, kurie buvo paslėpti naujesnių dažymų, įvairių remontų ir rekonstrukcijų metu. Tai ta dailės rūšis, kuri yra labai įspūdinga ir kurią labai sunku saugoti, sunku restauruoti, sunku išlaikyti. Svarbu, kad jos specifiką suprastų žmonės“.

Griškabūdžio maldos namai yra puikus pavyzdys, atskleidžiantis sieninės tapybos specifiką, čia vyrauja iliuzinė tapyba. „Jeigu kalbame apie sienų tapybą medinėje architektūroje, tai ši bažnyčia iš tikrųjų vien tik apimtimi yra didžiausia Lietuvoje. Vienintelė bažnyčia, kurioje išliko tapyba eksterjere – lauko tapyba“,- tvirtino R. Stankevičienė. Griškabūdžio šventovė unikali tuo, kad ji turi lauko sieninę tapybą, kuri paskutinį kartą buvo restauruota prieš 15 metų. „Bet lauko tapybą reikia nuolat tvarkyti, toks mūsų klimatas. Deja, tapybą ant medžio yra sunkiau prižiūrėti negu iš naujo tapyti“,- kalbėjo paveldo tyrinėtoja.

Jau ne vienerius metus šalyje rengiamos Europos paveldo dienos. Tai bendras Europos renginys, kuriame Lietuva pradėjo dalyvauti dar nebūdama Europos Sąjungos nare. Kasmet Europos paveldo dienos skiriamos vis kitai paveldo objektų rūšiai ar problemai apžvelgti. „Paveldo dienos buvo skirtos dvarams, medinei baroko architektūrai, parkams. Šiais metais renginiai skirti sienų tapybai“,- aiškino paveldo tyrinėtoja.

Įvairūs kultūriniai renginiai turi savo auditoriją, tad R. Stankevičienės teiravomės, ar Europos paveldo dienos populiarios mūsų šalyje: „Žmonės dalyvauja renginiuose. Renginius, kurie vyksta mažesniuose miestuose, kur kultūrinis gyvenimas nėra toks aktyvus, stengiamės derinti su keletu kitų renginių. Mūsų renginius lydi specialūs koncertai“,- teigė R. Stankevičienė. Anot jos, tokie renginiai reikalingi dar ir dėl to, kad tik jų metu atkreipiamas ne tik žmonių bet ir valdžios institucijų dėmesys į kultūrą, į konkrečią meno ryšį. „Europos paveldo dienoms rengiamasi beveik metus. Visada yra svarstomi prioritetai, ką reikėtų labiau gelbėti ir ką reikėtų propaguoti. Propagavimas reikalingas vietos žmonėms, kad jie labiau suprastų ir žinotų, ką turi“,- apie renginio svarbą visuomenei kalbėjo R. Stankevičienė.  

Po Kristaus Atsimainymo bažnyčioje vykusių ekskursijų miestelio kultūros centre vyko vaikų ir jaunimo meno akcijos tapybos ir fotografijos darbų pristatymas. Taip pat Europos paveldo dienos lankytojai turėjo puikią galimybę pasiklausyti styginių grupės „BASS ARGO“ klasikinės muzikos koncerto, vykusio unikaliuose maldos namuose.