Kidulietės nertas šilkinis šalikas skirtas ir Prezidentei

karopcikieneGiedrė PLEČKAITYTĖ

Daugeliui puikiai žinomas visuomenininkas, buvęs tarybos narys Ronius Karopčikas ne veltui didžiuodamasis kalba apie savo žmoną Genovaitę. Pasirodo, ji ne tik gera mama, šeimininkė, bet ir puiki mezgėja, kuri vieną iš savo rankdarbių padovanojo net šalies Prezidentei.

Nuotr. G. Karopčikienė visuomet randa laiko savo pomėgiui. Savo rankdarbiu pagarbą ji išreiškė ir šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri padėkojo Genovaitei.  

Rankdarbiai teikia nusiraminimą

Rankdarbiai poniai G. Karopčikienei nesvetimi nuo pat vaikystės. Dar būdama maža mergaičiukė ji išsiuvinėjo pirmąjį paveiksliuką su jūreivių atvaizdu, kurį lig šiol savo namuose saugo jos ilgaamžė mamytė. „Mama sakė: „Tada galėsi atsiimti, kai manęs nebus“,- pasakojo šeimininkė. Pomėgį siuvinėti, megzti ir nerti Genovaitė sako perėmusi iš savo mamos taip pat mėgusios tokius darbus. „Mama visada mėgdavo megzti, todėl dar ir dabar kojinių visiems primezga: ir vaikams, ir anūkams“,- sakė ji, pridurdama, jog pati vis tik labiausiai mėgsta nerti vašeliu. Jaunystėje jos nėrinius mama net į Kauną veždavo parduoti.   
 
Būdama jauna su Roniu sukūrusi šeimą, kurioje išaugino net septynis vaikus bei nuolat dirbdama ji visada rasdavo ir randa laiko rankdarbiams. Todėl vaikai visada būdavo parėdyti megztais rūbeliais. „Vaikai sportavo, o tuomet nebūdavo galimybės lengvai įsigyti sportinės aprangos. Aprangą teko su mezgimo mašina megzti. Visko primegzdavau ir kepurių, ir šalikų“,- pasakojo ji.

Mėgstamam pomėgiui laiko ji atrasdavo visada ir visur. „Neina miegoti naktį, tai atsisėdusi lovos gale ir mezgu. Tiesiog tas vašelis ir siūlai – man atsipalaidavimas. Jeigu aš susinervinu,  tai tuojau čiumpu už siūlų kamuolio, sėdu ir neriu“, - atviravo moteris. Kaip žinia, gyvenime visko būna. Vieną dieną Karopčikų šeima neteko vieno iš sūnų. Širdgėlą dėl netekties moteriai padėjo įveikti būtent rankdarbiai. „Mezgimas man yra atsipalaidavimas. Aš neturiu laiko vaikščioti visur. Žinoma, turiu draugių ir retkarčiais nueinu pas jas, mes pasišnekame, bet aš dažnai negaliu pas žmones vaikščioti, geriau namuose ramiai padirbėti prie rankdarbių“, - teigė Genovaitė.

Dovana Prezidentei

Kidulietės nertų skraisčių, šalikų, skarų šiluma džiaugiasi moterys iš Kauno, Klaipėdos. Beje, jos rankdarbių vyras įteikė ir kelioms savivaldybės moterims. Kas paskatino joms dovanoti jūsų rankų nėrinius? „Buvo vienos, kitos gimtadienis – tai pasisiūliau numegzti šalikus ir padovanoti“. Beje, ji pati eidama į gimtadienį neša tik savo rankų darbo dovaną. Pasak jos, tokia dovana yra didesnis prisiminimas žmogui nei pirktinė.

„Vieną vakarą nėriau didelį šilkinį mėlyną šaliką. Tuo pačiu žiūrėdama televizorių garsiai pakomentavau, kad Prezidentė vaikšto tik mėlynos spalvos drabužiais. Vyras man ir sako: „Še, tu mėlyną šaliką neri, tai nusiunčiam jai“. Į tai atsakiau, kad neverta, pagalvojau dar bėdos prisidarysime“, - pasakojo kidulietė. Tačiau gėlių ornamentais padabintą šilkinį šaliką sausio 10 dieną G. ir R. Karopčikai vis tik išsiuntė pačiai šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Po savaitės kiduliečiai sulaukė Prezidentės padėjėjos padėkos skambučio. Padėjėja informavo, jog šalies vadovei labai patiko ir tiko Genovaitės dovana. „Nežinau, šaliką nusiunčiau tik iš simpatijos Prezidentei. Tegul ir tas pensijas sumažino, bet ji man patinka kaip vadovauja“,-  atviravo moteris. Beje, Prezidentei skirtą šilkinį šaliką ji nėrė bemaž savaitę laiko.

Pati G. Karopčikienė savo pomėgio neatsisakys tol, kol sveikata leis. Ji džiaugiasi, kad jos darbą vertina ir jau užaugę bei į gyvenimą išleisti vaikai, kurių kiekvienam buvo padėti tvirti pamatai gyvenimo pradžiai. „Visiems padėjome gyvenimo pradžioje. Vaikai - mane vadina Mama iš didžiosios raidės. Esu laiminga“,- jaukiai tarė Genovaitė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.