„Varpo“ dramos studija - geriausias jaunimo teatras Lietuvoje

dramaAsta GVILDIENĖ

Lietuvių liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas 1999 metais įsteigė „Aukso paukštės“ metų nominacijas geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams. Džiugu, kad dar viena paukštė nusileido Šakiuose. Teatro nominacijų skyrimo komisija Geriausiu vaikų, jaunimo teatru 2011 – aisiais pripažino „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studiją ir jos vadovę Viliją Meškaitienę. Šis apdovanojimas bus įteiktas Vasario 16 dienos iškilmėse.

Nuotr. Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos veikla įvertinta aukščiausiu apdovanojimu - „Aukso paukšte“.

Pasak V. Meškaitienės, tokio aukšto apdovanojimo nei ji, nei jaunieji aktoriai gauti nesitikėjo. „Tai tikrai labai svarus paskutinių metų mūsų veiklos įvertinimas, nes „Aukso paukštė“ retai kur nutupia. Tikriausiai, kad visa iš aukso, todėl labai brangi, - santūriai džiaugėsi dramos studijos vadovė. -  Neįsivaizdavau, kad taip aukštai pakilome, jog tapome verti Geriausios jaunimo teatro nominacijos visoje šalyje.“

Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos direktoriaus Vito Daniliausko teigimu, tai pats didžiausias apdovanojimas, nes iki šiol jo negavo nei vienas šalies mokyklinis mėgėjiškas teatras. „Vilija verta šio apdovanojimo jau seniai, - tikino jis. – Daugiau kaip dvidešimt metų ji kūrė mokyklos dvasią, nei vienas renginys neapsiėjo be dramos studijos. Šiandieninis gyvenimas „Varpe“ neįsivaizduojamas be Vilijos ir jos dramistų.“
 
Iš tiesų, režisūros studijų nebaigusi dramos studijos vadovė daugiau kaip per du dešimtmečius režisavo ir pastatė 24 spektaklius, 19 literatūrinių kompozicijų. Jos iniciatyva buvo rengiami festivaliai, kūrybinės stovyklos, ekspedicijos, seminarai ir šventės. Nuo 1992 metų respublikinė vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Scenos pavasaris“ vyksta „Varpo“ vidurinėje mokykloje. 1998 – 2001 metais ji buvo tapusi tarptautine.

Be to, 1998 metais V.Meškaitienės vadovaujama dramos studija dalyvavo tarptautinėje moksleiviškų teatrų šventėje Danijoje, 2003 metais – pasaulinėje lietuvių moksleivių dainų ir šokių šventėje „Mes“, o nuo 2006 metų  dramistai tapo kasmetiniais tarptautinio antikinio teatro festivalio Palacolo Akreide Sicilijoje svečiais ir dalyviais.

Pastarųjų metų kolektyvo laimėjimai tikrai svarūs ir įspūdingi. „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studija su spektakliais „Meilė, džiazas ir velnias“, „Trys mylimos“, „Išlaisvinkite auksinį kumeliuką“ bei „Atžalynas“ 2003, 2005, 2007 ir 2011 metais tapo Lietuvos jaunimo teatrų šventės – konkurso „Šimtakojis“ laureatais. 2009 metais jaunieji aktoriai su komedija „Dvyniai“ tapo „Šimtakojo“ diplomantais.

V.Daniliauskas apgailestavo, kad mokyklų tinklo pertvarka apsunkins dramos studijos veiklą. Kai neliks vienuoliktųjų ir dvyliktųjų klasių, praktiškai neliks ir dramos studijos. „Tikimės, kad Vilija sutiks dirbti su jaunesniais moksleiviais ir pratęs „Varpo“ tradicijas, - kalbėjo mokyklos direktorius. – Aišku, bus didelės permainos, daug sunkumų, keblumų kils ir su antikiniais spektakliais, vežamais į Siciliją, nes ten apibrėžtas jaunimo amžius.“

Aišku, liūdna, kad tokiame nedideliame miestelyje negali veikti dvi vidurinį ugdymą vykdančios mokyklos. Daugiausiai mokinių turinti „Varpo“ mokykla galėtų tapti gimnazija su menine pakraipa, nes čia nuo seno puoselėjami ir gerbiami menai. „Vilties tokios nėra, - reliai situaciją įvertino V.Daniliauskas. – džiaugiamės, kad Vilija lieka „Varpe“. Tikimės, jog su ja mokykla greičiau atsigaus po pertvarkos.“

Nors šis „Auksinės paukštės“ apdovanojimas tarsi savotiška paskutinė Gulbės giesmė, dramos studijos vadovė  dar šiais metais su entuziazmu kimba į darbą. Artimiausiuose jos planuose meninės kompozicijos ir dviejų spektaklių pastatymas. Vienas antikinio pobūdžio, skirtas Sicilijos antikinio teatro festivaliui, kitas, atspindintis šių dienų aktualią jaunimui temą, bus kuriamas pagal Andriaus Kurieniaus pjesę „Moderatoriai“. „Čia į kompiuterines pinkles įkliuvę  jauni žmonės jau nebežino, kur jie gyvena – realiame ar virtualiame pasaulyje, - kalbėjo dramos studijos vadovė, randanti kelią į jaunų žmonių širdis ir padedanti suprasti juos supantį pasaulį ir save, ugdanti žmogiškumo ir kūrybiškumo gyslelę.

Galima sakyti, kad V.Meškaitienės trauka teatrui užkoduota genetiškai. Pasirodo, jos močiutė vaidino klojimo teatre, tėvai taip pat nebuvo abejingi šiam menui, o pati dramos studijos vadovė prisimena, kad pirmasis vaikystėje pamatytas spektaklis ją sukrėtė iki širdies gelmių. „Negalėjau atsigauti, - prisimena ji. – Visą naktį nemiegojau. Nuo to laiko turėjau svajonę  įstoti į aktorinį, tačiau neišdrįsau... ir ši uodega velkasi paskui mane visą gyvenimą. Tačiau aš džiaugiuosi, kad mano auklėtiniai pasuka teatro keliu. Tai ir Remigijus Endriukaitis, ir Zigmas Baranauskas... Jolanta Bizaitė rašo magistinį darbą apie mūsų dramos studiją... Jame ji taip pat užsimena, kad dramistams buvo skiepijamas darbas iki tobulybės, suvokimas, kad bet kaip padaryti negalima. Tai lyg savotiškas įsipareigojimas praėjusiai kartai – vaidinti ne blogiau už juos.“

„Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad ir trečioji „Aukso paukštė“, atskrido į mūsų rajoną, - teigė savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vadėja Augenija Kasparevičienė. -  2006 metais ji buvo įteikta Neringai Navikauskaitei ir Edgarui Pilypaičiui, kaip geriausiam Respublikoje vokaliniam duetui, o 2007 metais už Geriausią debiutą ją pelnė Šakių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Gaudenė“, vadovaujamas Ingiros Jakienės.“

Tikėkimės, kad dar ne viena „Aukso paukštė“ nusileis mūsų krašte, kol jame gyvena tiek daug kūrybingų ir gabių žmonių.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.