Asta GVILDIENĖ
Praėjusį ketvirtadienį Šakių kultūros centre vyko pirmosios kaligrafijos pamokas - akcija, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos paramos fondui po žemės drebėjimo nukentėjusiems Japonijos žmonėms. Raimonda ir Ričerdas iš Kauno Kyumeikan Kendo mokyklos kvietė nelikti abejingais ir paaukoti įvardijant savo tikslus taip, kaip tai daroma Japonijoje. Į šį pasiūlymą atsiliepė daugiau kaip dvidešimt mūsų kraštiečių, kurie pabandė savo ateinančių metų viltis ir norus užrašyti japoniškais rašmenimis.
Nuotr. Šakiuose pirmą kartą surengta kaligrafijos pamoka sulaukė mūsų kraštiečių susidomėjimo.
Praėjusį ketvirtadienį Šakių kultūros centre vyko pirmosios kaligrafijos pamokas - akcija, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos paramos fondui po žemės drebėjimo nukentėjusiems Japonijos žmonėms. Raimonda ir Ričerdas iš Kauno Kyumeikan Kendo mokyklos kvietė nelikti abejingais ir paaukoti įvardijant savo tikslus taip, kaip tai daroma Japonijoje. Į šį pasiūlymą atsiliepė daugiau kaip dvidešimt mūsų kraštiečių, kurie pabandė savo ateinančių metų viltis ir norus užrašyti japoniškais rašmenimis.
Nuotr. Šakiuose pirmą kartą surengta kaligrafijos pamoka sulaukė mūsų kraštiečių susidomėjimo.
Pasak Raimondos, pravedusios pirmąsias kaligrafijos pamokas, pagal senąsias Japonijos tradicijas, kurios gyvos ir mūsų dienomis, naujaisiais metais viskas daroma pirmą kartą: pirmoji kaligrafija, pirmieji tikslai, pirmoji kavos gėrimo ceremonija. Sausio 5 dieną Tekančios Saulės šalyje japoniškais rašmenimis yra užtvirtinami žmonių siekiai. Vaikai sprendžia, ko jie turi siekti kitais metais, jauni žmonės kuria ateities planus, tėvai padeda vaikams, seneliai savo vaikams. Kiekvienas iš jų savo norus užrašo ant ryžių popieriaus, naudodami pačių pasigamintą tušą. Po to sudegina arba saugo pačioje matomiausioje vietoje, kaip svarbiausią priminimą, kad neišklystų iš gyvenimo kelio.
Pasirodo, rašyti japoniškais rašmenimis nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ši ceremonija tarsi savotiška meditacija, kaip ir visos japonų meno rūšys, remiasi tais pačiais estetiniais principais, skirtais pajausti žmogaus ir gamtos harmoniją. Ne veltui japonų poetė ir kaligrafė Chanda Siuko yra pasakiusi: „Išreikšdama save, gėlė skleidžia nepakartojamą kvapą. Kaligrafija – tai žmogaus dvasios gėlė.“ Tai minčių ir sielos nuraminimas. Priemonės, naudojamos kaligrafijoje vadinamos „keturiomis brangenybėmis“. Tai – teptukas, tušo plytelė, rankų darbo popierius ir indas, skirtas tušui trinti.
Pasakodama apie japoniškus rašmenis ir jų piešimą, Raimonda pabrėžė, kad kiekviena linija turi turėti pradžią ir pabaigą. Čia taisyklės labai griežtos. Hieroglifai piešiami vieną kartą ir nieko negalima taisyti. Kaligrafijos meistrai iš šių rašmenų gali labai daug pasakyti apie juos nupiešusius žmones. Tačiau dviejų vienodų hieroglifų parašyti neįmanoma. Japoniškas popierius yra labai jautrus kiekvienam tuše pamirkytam teptuko prisilietimui. Ant popieriaus uždėjus nors ir mažiausią tašką, pašalinti ar ištaisyti jo neįmanoma. Todėl labai svarbu iš pradžių išmokti valdyti teptuką, o tik po to tapyti.
Džiugu, kad kaligrafija buvo susidomėta. Užrašyti savo 2012 metų siekius į Šakių kultūros centrą užsuko daugiau kaip 20 žmonių. Akcijos metu buvo surinkta apie 400 litų, kuriuos Kyumeikan Kendo mokykla nusprendė paskirti kilniam tikslui - suteikti galimybę nuo stichijos nukentėjusių japonų šeimų vaikams atvykti į Lietuvą ir praleisti vasarą kartu su mūsų vaikais.