Lapkričio 24 dieną Šakiuose ir vėl lankėsi Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kariai“ atstovas Jonas Janušauskas. Su nedidele grupele bendraminčių jis apžiūrėjo Liaušių miškuose nušauto ir čia pat palaidoto partizano Vytauto Čelkio  numanomą žūties vietą.

J.Janušausko teigimu, tyrimą apie galimai Liaušių miškuose palaidoto partizano tapatybę  atliko asociacijos atstovas Antanas Matijošaitis. Nors jokie detalesni archeologiniai tyrimai dar nebuvo padaryti, kad būtų nustatyta, ar tikrai čia Amžinojo poilsio atgulė Vytautas Čelkys, tačiau, pasak A.Matijošaičio, taip yra žmonių sakoma. Kol kas numanoma kapavietės vieta nėra pažymėta, todėl J.Janušauskas labiausiai baiminasi dėl šalia vykdomo miško kirtimo, dėl kurio kapavietės čia gali nė ženklo nelikti. Pasak jo, kol kas asociacija neturi leidimo kasinėti tokį didelį miško plotą. Be to, reikalingi ir profesionalūs archeologai, kuriuos reikia patiems susirasti ir sumokėti už jų darbą.

J.Janušausko teigimu, „Užmirštų karių“ nariai, dirbantys tik visuomeniniais pagrindais, kasdien susiduria su nemažais sunkumais. Ir ne tik finansiniais. Jie nėra sulaukę aukštesnės šalies valdžios susidomėjimo ir pritarimo. „Esame savotiška rakštis, - teigė J.Janušauskas. – Užsiimame karių paieška, identifikavimu ir perlaidojimu. Mums nesvarbu, koks tai karys – rusas, vokietis ar prancūzas. Žmogus yra žmogus ir jis turi būti pagerbtas, ekshumuotas, surasti jo artimieji. Mano įsitikinimu, negali kaulai voliotis bet kur – jų vieta kapinėse.“