Giedrė PLEČKAITYTĖ

Ar reikia atstatyti dvarus, o gal tiesiog palikti juos sunykti laiko tėkmėje - visuomenėje vyrauja pačių įvairiausių nuomonių. Tačiau dera pripažinti, jog būtent naujam gyvenimui vienas po kito prikelti rajono dvarai ypač praturtino mūsų lygumų kraštą. Po bemaž dešimtmetį trukusių rekonstravimo darbų šį rudenį oficialiai visuomenei duris atvėrė Zyplių dvaro ansamblio centriniai rūmai. Iškilmingo atidarymo ceremonijos metu buvo atverstas ir naujasis šio dvaro istorijos puslapis. Jame vieną pirmųjų istorinių faktų įrašė laikraščio „Draugas“ redakcija, įteikdama Zyplių dvarui nominaciją „Metų dvaras 2012“.

Nuotr. Laikraščio „Draugas“ redakcija Zyplių dvarui skyrė nominaciją „Metų dvaras 2012“. Dvaro puoselėtojas, seniūnas V. Cikana žada, kad šis objektas visuomet bus atviras visuomenei.   

Švenčių sūkuryje „Draugo“ redakcija Lukšių bendruomenei atstovaujančiam seniūnui, skulptoriui, tautodailininkui, dvaro puoselėtojui, menotyrininkui Vidui Cikanai įteikė nominaciją „Metų dvaras 2012“. Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, būtent seniūno dėka, vis garsiau pradėta kalbėti apie būtinybę naujam gyvenimui prikelti Zyplių dvarą. „Gyvenimas keičiasi kiekvieną dieną, todėl nenuostabu, kad šiandien turime tai, ką turime. Aš galvojau tik sutvarkyti ir padaryti menininkų namus. Kad čia vyks tokia įvairiapusiška veikla, sunkiau būčiau pagalvojęs“, - nominacijos įteikimo metu kalbėjo V. Cikana.

 
Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės pastebėjimu, Zyplių dvaras garsėja etninės kultūros tradicijomis. „Zyplių dvaras šiuo metu rajone yra ryškiausia, patraukliausia įstaiga, pritraukianti  daugiausiai turistų. Turizmo prasme – rajono ryškiausias objektas. Galerijos stabiliai veikia. Dvaras turi savo žmones. Dabar dvare veikla suintensyvėjo, galimybės išsiplėtė“, - akcentavo vedėja.

Pasak seniūno, po atidarymo dvare dar daugiau sulaukiama lankytojų. „Nepajėgiame visus sutikti. Apie 30 tūkst. turistų per metus aplanko“, - tikino V. Cikana. Tad neveltui Valstybinis turizmo departamentas už patrauklumą turistams net du kartus dvarui skyrė nominacijas.

Siekis – atvirumas visuomenei

Šiandien kiekvienas mūsų, apsilankęs Zypliuose, išvysime restauruotą XIX amžiaus pradžioje statytą klasicizmo stiliaus dvarą, kadaise priklausiusį bajorų Tiškevičių šeimai. Dabar, kaip ir anksčiau, žiemą dvare kūrenasi net trys krosnys, taip viliojančios prisiglausti ir pajusti visą jų šilumą. „Bet, kiek aš, vargšas, padėjau savo sveikatos paprasčiausiai tam, kad jos veiktų. Susėda 30 biurokratų ir sako negalima to ir ano. O vienas Cikana sako: „Nesąmones jūs čia šnekate. Buvo kūrenama, kodėl negali ir dabar būti kūrenama“,- kalbėjo seniūnas. Būtent dėl atkaklių įrodinėjimų buvo išsikovota dvare išlaikyti malkomis kūrenamas krosnis, o ne palikti tik jų imitaciją, kaip tai padaryta Gelgaudiškyje. Pasak seniūno, kūrenimąas malkomis puikiai pasitarnauja pigesniam pastato šildymui. Nors neabejojama, kad šiomis dienomis, vykdant dvaro pridavimą valstybinei komisijai, dėl priešgaisrinės apsaugos bus prisikabinta prie krosnių.   

Raudonajame priimamojo kambaryje prie puikiai derančio fortepijono prigludęs V. Cikana prabilo: „Dvarus kartais atstato ir uždaro. Dvarai visuomet būdavo pilni žmonių. Jie būdavo kultūros židinys. Lietuvoje, kaip laisvai  prieinami, pripažinti Žemaitkiemio dvaras ir mūsų. Būtinai šis dvaras bus atviras visuomenei“.

Beje, V. Cikanos gyvenimas nuo mažumės susijęs su dvarais. Kaip pats juokauja: „Gimiau Vilkaviškio dvare ir atvažiavau į Zyplių dvarą numirti“. Tad nenuostabu, kad seniūnas puikiai žino kiekvieną šio dvaro kampelio restauravimo eigą ir prasmę. Vis kitą rūmų patalpą puošia skirtingos, tam laikmečiui būdingos spalvos. Rūmų grindys išklotos nauju parketu – palikta ir išlikusio senojo grindinio. „Šitos plytelės kaip mano gyvenimas. Jos kokybiškos, geros, bet biškį žaizdų buvę. Ir susižeidę, ir vidinių išgyvenimų būta“, - atviravo V. Cikana.

Į antrąjį aukštą vedančioje rūmų laiptinėje puikuojasi autentiški laiptai tik su viena kita atnaujinta detale. „Pats gimiau dvare ir iš vaikystės labiausiai atsimenu laiptus. Nes aš nuo jų esu ne vieną kartą nuskridęs. Ir ant nosies randas likęs“, - prisiminimais dalijosi seniūnas. Šie seniūnui prisiminimus sukeliantys laiptai kiekvieną lankytoją nuveda į čia veikiančias ekspozicijų sales. Pasak V. Cikanos, koks čia bus menas, priklausys nuo to, ką turės eksponuoti. Tačiau mūsų krašto menininkų kūrybai visuomet čia atsiras vietos.
Beje, iš vietinių gyventojų teko girdėti pasakojimų apie dvare gyvenančias dvasias. Ar tiesa, kad čia vaidenasi? „Tai jūs galvojate, kad ne. Panakvokite čia ir pamatysite. Čia kiekvienam savaip vaidenasi. Kartais pajunti, kad kažkas priėjo ir tave apkabino, bet atsisuki ir pamatai, kad nieko nėra“, - įtikinėjo seniūnas.

Kad šiandien Lukšių bendruomenė ir Zanavykijos kraštas turi kultūros židinio vardo vertą dvarą, prisidėjo ne vienos rankos. Bene labiausiai dvaras kilo įgyvendinant europinį projektą. Kai 2010 metais buvo pasirašyta paraiškos sutartis, restauruojant dvarą iš Europos Sąjungos buvo įsisavinta 4 mln. 865 tūkst. 761 litas, iš savivaldybės biudžeto - 236 tūkst. 597 litai. „Prie pinigų manęs neprileidžia niekaip. Netgi Zyplių dvarui vadovauja kažkas tai“, - teigė V. Cikana.

Tuo tarpu dvaro restauravimo projektą kuravusi savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistė Aurelija Papievienė negalėjo pasigirti, jog tai buvo lengvas projektas. „Kai buvo komisija, aš pirmiausia pasakiau, kad kiekvienas dvaras turi savo ponus ir baudžiauninkus. Aš baudžiauninke šiame dvare pabuvau 3,5 metų. Prie baudžiauninkų priskyriau statybininkus, kurie labai kaitaliojosi nuo pat statybų darbų pradžios“, - teigė A. Papievienė.

Sau ir kitiems reiklus dvaro puoselėtojas, menotyrininkas V. Cikana įsitikinęs, kad, atliekant dvarų atstatymo darbus, šalyje trūksta gerų paveldo specialistų. „Istorikas tai ne menotyrininkas. Trūksta specialistų“, - tikino seniūnas.  

Nepaisant visų kilusių sunkumų, šiandien rezultatu džiaugiasi visi. „Džiaugiuosi visu tuo, bet tai yra ir finansinė našta rajonui. Nuo birželio dvare įsteigti trys etatai: valytojos, administratoriaus,  vadybininko – komunikacijos specialisto.“, - kalbėjo V. Cikana ir kiek paatviraudamas pridūrė, jog rūmų atidarymo dieną iš jaudulio nei valgė, nei gėrė.