Prisimintas Laisvės gynėjų žygdarbis

sausio_13_lauzasVienybės ir susitelkimo padrąsinti lietuviai 1991-ųjų sausio 13-osios naktį prieš tankus, ginkluotus kareivius stojo ginti Laisvės. Ši viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų kasmet minima iškilminguose ir prasminguose renginiuose, kad kiekvienas mūsų susimąstytume apie turimą ir galbūt dažnai nevertinamą Laisvę.

Nuotr. Sekmadienį J. Lingio parke liepsnojęs laužas kvietė susiburti ir pajusti vienybės dvasią.

Valstybės ateitis – mūsų atsakomybė

Prieš 22-ejus metus vykę Sausio 13-ios įvykiai prisimenami gausiai šalyje organizuojamuose renginiuose. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos paminėjimas įvyko Seime. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, vyko iškilminga valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. „Sausio 13-ąją susikibę rankomis ir dainuodami lietuviškas dainas Lietuvos žmonės visam pasauliui parodė, kad vienybė ir tikėjimas nugali brutaliausią jėgą. Tragiški įvykiai paliko randą mūsų širdyse, tačiau nepalaužė tikėjimo laisve. Tačiau ją saugoti ir ginti turime kiekvienas ir kasdien”, - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, valstybė - tai ne tik gražūs žodžiai ir gražios idėjos, ne tik diplomatinis pripažinimas ir kariuomenė. Pirmiausia valstybė - tai mūsų kasdienis gyvenimas, pagrįstas žmogiška pagarba ir orumu, mūsų žodžiais ir darbais, todėl kiekvienas turime jausti atsakomybę už jos ateitį.
 
Pagarba atiduota ir rajone

Laisvės gynėjų aukoms atminti ir pagerbti gyvuosius istorijos liudytojus kasmet rajone organizuojamas ne vienas renginys. Tradiciškai bažnyčiose buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvos Nepriklausomybę, Laisvę ir jos gynėjus. J. Lingio parke liepsnojantis laužas kvietė susiburti ir pabūti kartu.

Šalies mokyklos ir kitos įstaigos kasmet dalyvauja pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Mokyklų languose sutartu laiku suspindėjo žvakių šviesos. Laisvės gynėjų dieną degamos žvakės simbolizuoja apgintos laisvės šviesą, laisvės idėjų pergalę prieš brutalią jėgą, atmintį ir susikaupimą pagerbiant žuvusiuosius ir nukentėjusius. Piliečių susitelkimas ir vienybė lėmė Lietuvos pergalę prieš agresorių. Organizatoriai tikisi, kad kartu visoje Lietuvoje degdami žvakutes akcijos dalyviai pajus nors dalelytę to vienybės jausmo, kuris apjungė tautą 1991-aisiais ir siekia parodyti, kad esminiais klausimais mes esame vieningi.

Aštuntasis bėgimas

Minint Sausio 13-osios įvykus, Sintautuose jau aštuntą kartą buvo surengtas bėgimas „Sintautai 2013“ seniūno Kęstučio Birbilo taurei laimėti. Kaip ir ankstesniais metais, norinčiųjų bėgti nestigo. Nubėgti beveik aštuonių kilometrų distanciją pasiryžo 47 dalyviai iš Šakių ir Vilkaviškio rajonų. Bėgikams startą davė Sintautuose viešėjęs Seimo narys Mindaugas Bastys ir Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis.   

Berniukų grupėje iki 13 metų pirmasis distanciją įveikė Vytautas Valaitis, antrasis – Ernestas Ulvidas, trečiasis – Deimartas Rasimas. Nuo 14 – iki 17 metų vaikinų amžiaus grupėje pirmas buvo Mantas Šmigelskas. Antras šioje grupėje liko Mantvydas Morozas, o trečias – Mantas Ūsas. Vyresnių nei 18 metų amžiaus grupėje greičiausiai distanciją nubėgo Nerijus Markauskas. Antras šioje amžiaus kategorijoje liko Stasys Stočkus, trečiasis - vyriausiasis bėgikas Gediminas Dovydaitis.

Mergaičių iki 14 metų amžiaus grupėje sparčiausiai atbėgo Gintarė Janulaitytė. Antroji liko Raminta Banaitytė, o trečioji - jauniausioji šio bėgimo dalyvė Viktorija Prapuolenytė. Merginių ir moterų grupėje nuo 14 metų pirmoji finišą kirto Odeta Bazevičiūtė. Antroji šioje kategorijoje liko Vilma Dulinskaitė, trečioji – Laura Malinauskaitė.

Absoliučiu bėgimo nugalėtoju kelerius metus iš eilės tampa vilkaviškietis 28-erių Nerijus Markauskas, kuriam ir buvo įteikta Sintautų seniūno taurė. Jis aštuonių kilometrų distanciją įveikė per 23 minutes 31 sekundę. Beje, finišą pasiekė visi bėgikai.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.