Paaugliška ne paaugliško kolektyvo sukaktis

akordasGintarė MARTINAITIENĖ
 
Šį šeštadienį Šakių kultūros centro vyrų vokalinis ansamblis „Akordas“ švęs 15 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Minėdami garbingą progą ansambliečiai išleidso gražiausių dainų kompaktinę plokštelę „Vyšnių sniegas“, o publikai dovanos koncertą.
 
Nuotr. Vyrų vokalinis ansamblis „Akordas“ tvirtina, kad didžiausias įvertinimas – žiūrovų ovacijos, todėl šį šeštadienį jie kviečia visus kartu paminėti garbingą sukaktį.
 
Vyrai mano, kad ansamblio sukūrimo data galima laikyti 1998 metų rudenį. Ansamblio įkūrėja ir pirmoji vadovė - gydytoja Dalia Zaleskienė, o krikštamote jie laiko Kultūros ir turizmo skyriaus vedėją Augeniją Kasparevičienę. Vėliau „Akordui“ ėmė vadovauti meno vadovė Ingira Jakienė, beveik visą šį laikotarpį ansambliečiams akomponuoja koncertmeisterė Dalia Zokienė. Vyrai dėkingi, kad, kai reikia, koncertmeisterės muzikavimą pastiprina ir jaunimas – Modesta Domeikaitė ir Augustas Jakas. Tiesa, iš pradžių ansamblis neturėjo vardo. Jis suteiktas 2004 metų, gruodžio 11 dieną, kai buvo švenčiamas penkerių metų veiklos jubiliejus. „Akordu pasivadinome todėl, kad skirtingi žmonės, skirtingi garsai, nors scenoje ne visada pavyksta sudainuoti akordu“, - apie pavadinimo prasmę pasakojo Elvydas Pauliukėnas.

Šiuo metu kolektyve dainuoja 10 skirtingo amžiaus, įvairių profesijų vyrų. Beveik visi jie - nuo pat ansamblio įkūrimo pradžios, nes daina – neatsiejama jų gyvenimo dalis. Būtent daina ir meilė jai, kaip sako ansamblio vadovė I. Jakienė, ir suvienija visiškai skirtingus žmones. Tai vyrai vadina stebuklingu receptu, kuriuo vadovaudamiesi jie jau 15 metų kartu. Vyriausias „Akordo“ narys – 75-erių Antanas Adomaitis, jauniausias – 46-erių Gintaras Ščajevas. „Stengiamės neapvilti savo žiūrovų, klausytojų ir artimųjų. Jų ovacijos – didžiausias atpildas už varginančias repeticijas, konkursų bei koncertų jaudulį“, - teigė I. Jakienė. Vyrai neišrankūs. Jie sako, jog bene smagiausia koncertuoti savo miesto ir rajono žmonėms, tačiau noriai vyksta ir į kitus regionus. Nors jie pelnę ne vieną apdovanojimą, yra ne vieno konkurso laureatai, į sceną lipa ne dėl apdovanojimų. „Mūsų devizas, dalyvauti“, - tikino Vaidas Balčiūnas. Kiti juokavo, kad kartais daug svarbiau laureatais jaustis širdyje, tuomet geras emocijas bei nuoširdumą gali perteikti ir publikai.

Tad ar vadovė griežta ansambliečiams? Vyrai sako, jog visko būna, kartais įvairiausiais epitetais jie išvadinami, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad tai tik skatina pasitempti. „Kai dvi tokios jaunos ir gražios vadovės, tai ir mus verčia pasitempti, labiau stengtis“, - atskleidė kolektyvo seniūnas Pijus Tamušauskas. Paklausus, ką jiems reiškia šis kolektyvas, daugelis, kaip susitarę, tvirtino, jog jie artimi lyg broliai, turintys ir puoselėjantys bendras tradicijas – švenčia gimtadienius, mini didžiąsias metų šventes, atidaro ir uždaro sezoną. Po įtemptos darbo dienos į repeticijas susirinkę vyrai prasiblaško, pajuokauja, pasidalija rūpesčiais. Vasarą repeticijos nevyksta, tad per tą laiką vieni kitų pasiilgsta, o šiaip repetuoti renkasi dukart per savaitę. „Neruošiame sudėtingų kūrinių. Ne tas amžius. Svarbiausia, kad patiems smagu dainuoti ir kad gražu būtų klausyti“, - pasakojo P. Tamušauskas. Iš viso jų repertuare yra apie 60 dainų, tačiau norint jas atlikti, reikėtų pakartoti, prisiminti. Kompaktinėje dainų plokštelėje „Vyšnių sodas“, kurią „Akordas“ 300 tiražu išleido 15 metų sukakties proga, atrinkta būtent 15 dainų iš viso veiklos laikotarpio.

Anksčiau „Akordas“ ypač aktyviai bendravo su įvairiais ne tik rajono moterų ansambliais, važiuodavo vieni pas kitus, koncertavo. Dabar, kaip juokavo V. Balčiūnas, vyrai prigriebti ir padėtis stabili, kontroliuojama. Užtat jiems svarbiausia – būti mylimiems ir klausomiems žiūrovų. Todėl visus miestelėnus ir rajono gyventojus nuoširdžiai kviečia kartu paminėti paauglišką sukaktį, pasiklausyti ne tik jų, bet ir „Gaudenės“ bei Zyplių dvaro kapelos atliekamų dainų. Tik palaikymas, šiltas įvertinimas skatina „Akordą“ tobulėti ir įkvepia tolimesnei veiklai.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.