
Praėjusį ketvirtadienį „Žiedų“ galerijoje vyko pirmosios mūsų kraštietės Justės Želionienės personalinės juvelyrinių darbų kolekcijos „JUVYJU“ pristatymas, pritraukęs nemažą būrį šakiečių, susidomėjusių originaliais vienetiniais papuošalais.
Nuotr. Į kūrybinį papuošalų procesą J. Želionienė sujungė tris savo aistras - polimerinį molį PARDO su natūraliu bičių vašku, mėgstamiausią metalą - žalvarį ir raižymo techniką.
„Žiedų salos“ floristė Simona Kudirkienė, pristatydama pirmąją juvelyrinių dirbinių parodą Šakiuose ir pirmąją personalinę J.Želionienės sukurtų darbų parodą, teigė, kad jie primena magiškus amuletus arba lietuvių protėvių - baltų papuošalus ir yra tokie mieli, jog juos norisi įsigyti. Pasak kolekcijos „JUVYJU“ kūrėjos, polinkį menui ji jautė nuo mažų dienų, todėl stengėsi save išreikšti įvairiomis meninės saviraiškos priemonėmis, kurį laiką mokėsi Šakių meno mokykloje.
Nors jos ir nebaigė, tačiau noras gyventi kuriant niekur nedingo. „Laisvalaikiu piešiau, tapiau, dariau įvairius grafikos darbelius, - pasakojo J.Želionienė. – Keletą kartų pabandžiau ir polimerinį molį, tačiau pirmieji bandymai šia technika nesužavėjo. Ją iš naujo atradau besilaukdama vaikelio.“ Pasak jos, netikėtai į rankas papuolęs specialus, papuošalams skirtas polimerinis molis tapo savotišku kūrybiniu atradimu. „Čia galiu sujungti tris savo aistras - polimerinį molį PARDO su natūraliu bičių vašku, savo mėgstamiausią metalą - žalvarį ir raižymo techniką, - atviravo papuošalų kūrėja. – Ši technika nėra sunki – išminkai, iškepi, o jau tada prasideda didžiausias malonumas – kurti, žaisti su spalvomis, raižyti.“
Polimerinio molio, kaip meno priemonės, istorija siekia vos kelis dešimtmečius. Tuo tarpu daugelis kitų priemonių naudojamos jau šimtmečius ir turi senas tradicijas. Šis naujumas reiškia, kad polimerinio molio mėgėjai atranda daug naujų būdų, kaip jį panaudoti savo kūryboje. Dažnai naujos idėjos gimsta iš kai kurių kitų technikų, pavyzdžiui, tokių kaip metalo apdirbimo, keramikos, stiklo ir pan. Šiuolaikinis polimerinis molis pagamintas plastikų mišinio pagrindu patraukė Vokiečių lėlių gamintojos Kathe Kruse dėmesį 1930-ųjų pabaigoje kaip plastiko pakaitalas, kurį tapo sunku išgauti II pasaulinio karo metu. Tačiau paaiškėjus, kad jis netinka lėlių gamybai, K. Kruse atidavė jį savo dukrai Maureen, kurią šeimoje visi vadino „Fifi“. Taip atsirado visiems menininkams gerai žinomas pavadinimas „FIMO“ (FIfe’s MOdeliavimo mišinys).
Paklausus, ką reiškia kolekcijos pavadinimas „JUVYJU“, J.Želionienė paaiškino, kad neradusi geresnio pavadinimo, kaip jos, Justės, visur ją palaikančio vyro Vytauto ir ne taip seniai gimusios dukrelės Julijos vardų pirmųjų skiemenų garsų žaismo sąskambio – JUVYJU. Taip su artimiausių šeimos narių pritarimu ir gimė originalūs vienetiniai papuošalai, kuriais pasidžiaugti atvyko tėvai, draugai, pažįstami ir menui prijaučiantys šakiečiai. Čia buvo galima įsigyti parodos ekspozicijai nepateiktų juvelyrinių stebuklų.