Rugsėjo 12 - 13 dienomis Vilniuje Lietuvos visuomenė džiugiai sutiko vieną ryškiausių pasaulio asmenybių – dvasinį Tibeto lyderį Jo Šventenybę Dalai Lamą XIV. Tai jau trečiasis Nobelio taikos premijos laureato vizitas Lietuvoje. Pirmą kartą susitikti su juo laimė nusišypsojo ir Šakių Zen centro vadovui Vytautui Smirnovui.

 

 

Prieš paskaitą „Kelias į taiką ir laimę globalioje visuomenėje“ Vilniaus „Siemens“ arenoje Tibeto dvasinis lyderis susitiko su Lietuvos Zen centrų vadovais ir Tibeto rėmimo grupės atstovais. Į šį susitikimą buvo pakviestas ir Šakių Zen centro vadovas V.Smirnovas. Pasak jo, tai buvo jaudinanti ir džiugi galimybė pasimatyti su vienu ryškiausių pasaulio autoritetų - Jo Šventenybe Dalai Lama, įsiklausyti į jo išsakytas mintis, pajausti milžinišką, per visą gyvenimą sukauptą išmintį, pasisemti patirties ir optimizmo.

Savo paskaitoje Nobelio taikos premijos laureatas dalijosi mintimis apie šių dienų moralės, etikos ir ekologijos problemas. Didžiausia Dalai Lamos XIV paskaitų vertybė ta, jog lyderis gyvenimiškas tiesas atskleidžia remdamasis asmenine patirtimi, emocijomis ir išgyvenimais. Jo gyvenimo kelias nėra ir niekada nebuvo lengvas, todėl jo gyvenimiškos patirtys – neįkainojamos pamokos, iš kurių kiekvienam yra ko pasimokyti. Pasak Tibeto lyderio, Vakarų pasaulis gali pasitelkti Rytų mokymo išmintį  ir neišpažįstant tų šalių religijos. Štai, pavyzdžiui, joga – anksčiau buvo suvokiama kaip meditacija, dabar ji plačiai naudojama įvairiose šalyse fizinei sveikatai gerinti.

„Kalbėdamas apie tikėjimą, Jo Šventenybė išreiškė mintį, jog Dievas yra vienas ir visai nesvarbu kokiai religijai priklausai, maldomis ar mantromis jį garbini, svarbu, kokį santykį pats su juo palaikai ir kiek gerbi aplinkinius, - kalbėjo Dalai Lama. – Jei tikėjimas perauga į fanatizmą ir kitų religijų niekinimą - tai jau garbės nedaro. Tarp žmonių turi vykti dialogas. Žmonės turi labiau gerbti vieni kitus. Šiandien iš 8 milijardų Žemėje gyvenančių žmonių – 1 milijardas – netikinčių, tačiau yra daug tikimybių, kad po kurio laiko jie taip pat pasirinks vieną ar kitą tikėjimą.“ Pasak Jo Šventenybės, siekdami gyvenimo pilnatvės, žmonės renkasi skirtingus kelius ir vien todėl, kad jų nėra tavo kelyje, dar nereiškia, kad jie pasiklydo.

Tibeto dvasinis lyderis savo pranešime akcentavo žmonių vienybės ir dvasinės ramybės idėją. Pasak jo, šiuolaikiniame pasaulyje daugelis žmonių yra orientuoti tik į save ar į savo grupę.  Būtent tokiu būdu ir atsiranda barjerai tarp žmonių, taip sukuriamos prielaidos smurtui, prievartai, išnaudojimui. „Į viską reikėtų žvelgti plačiau. Pasirūpinti kitu yra geriausias būdas pasirūpinti savimi“, - praėjusį penktadienį Vilniuje kalbėjo Dalai Lama. Pasak jo, visi mes esame vienodi, visi esame žmonės, trokštantys meilės, todėl mūsų gyvenimo tikslas yra ne būti geresniam už kitą, bet būti geresniam už ankstesnį save.

V.Smirnovas palaiko Jo Šventenybės Dalai Lamos mintį, kad žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo jo emocinės būsenos ir mąstymo, todėl jis pasisako ne tik už meilę žmonėms, bet ir už užuojautą bei pagarbą visoms gyvoms būtybėms, gyvenančioms Žemėje. „Mes visi turime tą patį norą gyventi laimingai, realizuoti savo troškimus ir tam reikia vienybės, - įsitikinęs Dalai Lama.  - Taika pasaulyje įsiviešpataus tik tada, kai žmonės pradės gerbti vieni kitus. Ramybės ir taikos pagrindas yra proto ramybė, kurią ugdyti gali kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo religijos – tai yra kelias į sveiką protą, sveiką kūną ir sveiką bendruomenę.“

„Iš tiesų, Jo Šventenybė Dalai Lama XIV – charizmatiška asmenybė, savo ypatingu žavesiu pritraukianti kiekvieną sutiktą, - įsitikinęs Šakių Zen centro vadovas. - Jo patirtis ir apsiskaitymas, mokslinės žinios leidžia jam pasisakyti ir turėti nuomonę daugeliu svarbiausių klausimų: filosofijos, religijos, kultūros, gamtos apsaugos, ekologijos.“  Tarsi patvirtindamas savo žodžius, kad pasidalinti išmintimi – reiškia būti nemirtingam, Tibeto dvasinis lyderis parašė daugiau kaip 20 budizmo filosofijos, religijos ir praktikos veikalų, Lietuvoje išleistos jo knygos „Kaip pažinti save“, „Menas būti laimingam“, „Visata vienoje dalelėje“ ir kitos moko mus ištikus gyvenimo negandoms ne prarasti vilties ir pasiduoti žalingiems įpročiams, o priimti iššūkį ir surasti vidinę stiprybę.