Dešimtosios Dvaro dienos akcentas - skrybėlės

dvaro dienaRugsėjo 21dieną Gelgaudiškio dvare šurmuliavo tradicinė Dvaro diena. Tai jau dešimtoji šventė, kurioje puoselėjamos muzikos, dailės bei senųjų amatų tradicijos, į Lietuvą grąžinančios dvarų kultūrą, padedančios vystyti vietos turizmą. Šiemetinės Dvaro dienos kodas – skrybėlės.
 
Nuotr. Įmantrias skrybėles, padarytas iš įvairiausių žolynų buvo galima pasimatuoti čia pat, ant dvaro laiptų.
 
Kodas - skrybėlės
 
Šiemet Dvaro dienoje, kaip ir prieš šimtmetį ar pusantro, kuomet Gelgaudiškio dvaro parko takeliais sukiojosi išsipusčiusios ponios, skrybėlės buvo ypatingas aksesuaras, turintis socialinių ir simbolinių poteksčių. Prancūzų aukštosios mados dizaineris Christian Dior nėmaž neperlenkė sakydamas, kad be skrybėlių nebūtų ir civilizacijos.

„Dvaro aplinka lankytojus įpareigoja atrodyti stilingai ir puošniai. Pastebėję tai dvare vykstančių koncertų metu, nutarėme šiemet Dvaro dienai suteikti skrybėlės simbolį“, – pasakojo šventės iniciatorius Gelgaudiškio kultūros centro direktorius Edgaras Pilypaitis. Šventės dalyviai nenuvylė organizatorių – ponios ir ponai rinkosi pasipuošę įmantriausiomis skrybėlėmis. Dar įdomesnių skrybėlaičių, pagamintų iš įvairių žolynų, jie galėjo prisimatuoti čia pat, ant dvaro laiptų. Šių originalių kūrinių autorės  buvo Šunskų folkloro ansamblio „Žvirgždė“ dalyvės.

Grįžo ne tuščiomis

Visi skrybėlėtieji ir jas pamiršę namuose galėjo prisėsti poniškai įrengtoje lauko kavinukėje, kurioje svečius vaišino Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ moterys. Atgimstantis dvaras bendruomenės nariams suteikia galimybę vystyti savo verslą – kavinukėje buvo prekiaujama pačių keptais pyragais ir kitais skanėstais.

Netoliese įsikūrę medžiotojai šventės svečiams demonstravo ne tik medžioklės trofėjus, žvėrių kailius, puikius medžioklinius šunis, bet ir mielai pasakojo apie senąsias medžioklės tradicijas, kurios nuo seno buvo puoselėjamos Gelgaudiškio dvare. Na, o kad iš šventės nereikėtų grįžti tuščiomis rankomis, dvaro sūrinėje kiekvienas galėjo įsigyti kaimišką, namie spaustą sūrį. Miestelio gatvėmis šventės dalyvius vėžino prašmatni, neseniai gelgaudiškiečio meistro Algimanto Mureikos rankomis pagaminta, dvaro brička.

Penas akims ir ausims

Po įspūdingos skrybėlių parodos šventės dalyviai buvo pakviesti į Gelgaudiškio dvarą pasižiūrėti Audros Vaivadienės fotodarbų ir Marijos Rinkevičiūtės tapytų paveikslų, Gelgaudiškį valdžiusių didikų herbų ir vasarą vykusio konkurso „Panemunių krašto kultūros paveldas fotografijose“ parodų eksponatų. Beje, dvaro lankytojai galėjo pasigėrėti ir dailininkų plenere „Kalbanti žemė“ sukurtais darbais, kurie rūmus puošia nuo Žolinės, ir pasižvalgyti  po dvaro menes, kur išskirtines pažintines ekskursijas jiems pravedė vietinė gidė Diana Šležienė.

Kiek vėliau renginio dalyviai buvo pakviesti į konferenciją „Panemunių krašto kultūrinio turizmo ištekliai ir plėtros perspektyvos“, kurioje dalyvavo Palėvenės dvaro (Kupiškio r.) savininkė Nijolė Milaknienė - paskutinės Gelgaudiškio dvarininkės Marynos Ritos Komarienės giminaitė.

Pasak kultūros viceministro D.Mažinto, dalyvavusio dešimtojoje Dvaro dienoje, provincijoje dirbantys kultūros darbuotojai padaro neįtikėtinai didelius darbus, kurie kol kas vertinami menkais atlygiais. Juk iš tiesų, tik gelgaudiškiečių entuziastų dėka atgijo ir Gelgaudiškio dvaras, į kurio menes sugrįžo ir senieji amatai, ir kultūros bei meno dvasia.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.