Zanavykų muziejuje – tradicinė kiaušinių margintojų sueitukė

marginimasAsta GVILDIENĖ
 
Balandžio 15 dieną, artėjant Šv. Velykoms, Zanavykų muziejuje kiaušinių margintojos rinkosi į tradicinę sueitukę „Marginame gražiausią margutį“. Tai lyg savotiškas įrodymas, kad net ir šiandieniniame skubėjimo amžiuje galima surasti laiko fantazijos išlaisvinimui marginant kiaušinius karštu vašku.
 
Nuotr. Šv.Velykos – šeimos šventė, todėl ir kiaušinius marginti mokėsi ir vaikai, ir jų tėvai. Visiems šis procesas buvo vienodai smagus.
 
Kokios Šv.Velykos be vieno iš tradicinių simbolių – margučių? Nors mūsų krašte ir slavų tautose margučiai siejami būtent su šia švente, tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Mat šį paprotį turėjo beveik visos senojo pasaulio tautos. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Žinome, kad tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, ir žydai, ir romėnai. Kad tokiu pat simboliu kiaušinį laikė ir senovės lietuviai liudija dar kai kur išsilikusios tradicijos kiaušinius dažyti ne tik per Šv.Velykas, bet ir per Šv. Jurgį ar Sekmines.

Pasak Zanavykų muziejaus direktorės Rimos Vasaitienės,  tai jau trečioji kiaušinių margintojų sueitukė, kuri, tikimasi, kitais metais peraugs į didesnį renginį. Mat ateinantys metai paskelbti Regionų metais, todėl muziejaus darbuotojai planuoja prieš gražiausią pavasario šventę į svečius pasikviesti margučių margintojas ne tik iš Suvalkijos, bet ir iš Dzūkijos, Žemaitijos, Aukštaitijos, pasidalinti patirtimi, raštais ir tradicijomis.

Praėjusį antradienį kiaušinių marginimo paslaptimis ir patirtimi dalijosi gelgaudiškietė Rima Grušienė, kuri šio meno išmoko iš savo mamos. „Močiučių neprisimenu, tačiau mama pasakojo, kad ir jos gražiai kiaušinius vašku margindavo, - prisiminė R.Grušienė. - Šių tradicijų išmokiusi ir abi savo dukras.“ Sueitukėje ji pristatė vietoj vaško akrilu margintus kiaušinius, kuriuos dažo į svogūnų lukštus arba audinių dažymui skirtus dažus.

Pasak  kiaušinių margintojos, tai paprastesnis, galima sakyti, tinginio marginimas, nes visas procesas vyksta daug greičiau – nereikia kaitinti vaško, skubėti jo užtepti ant kiaušinio. Ji prisipažino, kad labiausiai mėgsta raudoną ir juodą spalvas. Raudona spalva nuo seno reiškė gimimo, gyvenimo, energijos ir viso ko pradžios sampratą. Be to, jai buvo priskirta nepaprasta galia pašalinti piktąsias antgamtines jėgas ir apskritai visas blogybes. Juoda spalva simbolizuoja žemę, gausumą, pilnatvę, mėlyna – dangų, palaimą, žalia – augmeniją, sveikatą, ramybę, geltona ar rusva – derlių, šviesą, šilumą.

Kiekvienoms Šv. Velykoms R. Grušienė kartu su mama ir dukromis numargina po 400 – 500 kiaušinių. „Vienam draugui, kitam ir išsidalinam, išsidovanojam, - atviravo kaišinių margintoja. – Tai labai smagus darbas, todėl galėčiau marginti ir marginti visam svietui.“

Išbadžius tradicinį kiaušinių marginimą vašku, suvoki, kad net ir labai skubant neverta „štampuoti“ margučių greituoju būdu, t.y. kiaušinius apklijuojant lipdukais. Šv.Velykos – šeimos šventė, todėl nevertėtų to pamiršti ir kiaušinius susėsti marginti drauge. Juk šis susikaupimo, fantazijos išlaisvinimo ir kūrimo procesas - tikrų tikriausia meditacija. Tai pripažino ir į sueitukę susirinkusios margintojos, kurios dar ilgai nesiskirstė, džiaugėsi viena kitos draugija ir laukdamos Šv. Velykų margino pačius gražiausius margučius.

Tiesa, galutinis rezultatas šiemet nepavyko- vaškas ištirpo, o su juo dingo ir margučių raštai, tačiau dėl to niekas sau nuotaikos negadino. Dažant numargintus vašku kiaušinius reikia žinoti, kad dažai neturi būti labai karšti ir juo labiau, verdantys. Per daug karštuose dažuose atsidūręs vaškas paprasčiausiai nutirps nuo kiaušinių ir visas marginimas bus veltui. Todėl geriausia dažus tirpinti vos drungname vandenyje, įpilti šaukštą druskos, sudėti kiaušinius ir kaitinti ant silpnos ugnies, nuolat tikrinant, ar kiaušinis dar nenusidažė.