baneris leidinys

jablonskio_paminklasGintarė MARTINAITIENĖ

Griškabūdis šeštadienį tapo Lietuvos kultūros sostine, pritraukusia daugybę kultūros šviesuolių, kalbininkų, profesorių, valdžios atstovų. Čia atidengtas paminklas lietuvių kalbos tėvui Jonui Jablonskiui, kalbininko tėviškėje pristatyta naujai įrengtos stubos ekspozicija, pasidalinta prisiminimais bei taip paminėta 40-oji Kalbos diena. Šį unikalų projektą netgi pasiūlyta įrašyti į Jungtinių tautų kultūros paveldą.

Nuotr. Paminklą J. Jablonskiui pašventino ir pagarbą iškiliai asmenybei atidavė vyskupas Juozas Žemaitis.


Pradžiuginkime senelį...

„Lietuvių kalba, tauta, valstybė, Jonas Jablonskis, mano senelis, yra sinonimai. Senelio, lazdele atsirėmusio į gimtąją žemę, veide matau rūpestį, kuriuo gyventi turime visi.
simanskieneLietuvoje minint Gedulo ir vilties dieną, apie išgyventą tremtį, joje patirtas kančias sutiko papasakoti 91-erių metų Marija Šimanskienė, kuri be vilties kada nors sugrįžti, buvo ištremta į Sibirą. Sunkiai išgyvenamus 16 metų senolė nenuleido rankų ir tik dėl mylimo vyro stengėsi išlikti Dievo pamirštame krašte.

Nuotr. M. Šimanskienė tremtyje  praleido net 16 metų.


Neprašyti svečiai

Gyvenimas apvirto aukštyn kojom tą vakarą, kai į duris pasibeldė nelaukti specialiojo būrio karininkai, kurie jėga paėmė tris tada namuose buvusius šeimos narius – vyrą, ketverių metukų dukrą ir pačią Mariją. Tik kelios sekundės ir suvokimas, kad tuojau pat reikia bėgti ir slėptis, kad neišvežtų ten, kur gyvenimas sustoja. Vienintelis išsigelbėjimas ir slėptuvė – kaimynų namai, kurie gelbėjo tik kelias minutes.

Pagalbos giesmės

Dvidešimtmetė Marija buvo vežama gyvuliniais vagonais į Sibirą. Vagonuose žmonės giedodavo, tikėdamiesi prisišaukti pagalbos. Ji su savo artimaisiais buvo ištremta dėl vyro bendravimo su partizanais. Į vieną vagoną buvo talpinama tiek žmonių, kad nebūdavo net menkiausios laisvos vietos. Pačiame viršuje suguldyti jauniausieji, o žemiau – vyresniojo amžiaus žmonės. Vyriausieji buvo guldomi apačioje, kad, jiems mirus, lengviau būtų galima juos ištraukti ir išmesti.
vaicaicio_paminklasKraštiečio Vidmanto Staniulio vadovaujama asociacija „Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondas“ dar šį pavasarį ėmėsi iniciatyvos rinkti žmonių aukojamus pinigus ir miesto centre statyti paminklą poetui. Nors pinigai paminklui aukojami vangiai, tačiau jau pateikti trijų autorių konkursiniai darbai, kaip turėtų atrodyti paminklas. Savo nuomonę kviečiama išsakyti ir Sintautų bendruomenė.

Nuotr. Sintautiečiai kviečiami atvykti į seniūnijos salę ir išreikšti savo nuomonę bei išrinkti labiausiai patiksiantį paminklo projektą.

Greitu laiku Sintautų miestelis turėtų nušvisti naujomis spalvomis. Jas suteiks naujai sutvarkytas miestelio centras. Atsižvelgdami į tai, veiklūs šio krašto žmonės, buvę kraštiečiai šiemet ėmėsi iniciatyvos įkurti asociaciją „Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondas“. Ji skirta suvienyti vietos gyventojus, kad miestelio atnaujintoje aikštėje iškiltų paminklas sintautiečių gerbiamam poetui P. Vaičaičiui. Paminklo idėja, pasak jos šalininkų, kilo išanalizavus poeto biografiją bei pasivaikščiojus po Sintautų miestelį, kuriame numatyta įamžinti poeto atminimą.
skrybeleBirželio 9 dieną Karklėje vyko aštuntasis tradicinis Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis, kurio metu buvo paminėtas ir Kaimo bendruomenių sąjungos dešimtmetis. Į pajūrį sugužėjo daugiau nei 1 tūkst. bendruomenių atstovų iš 25 mūsų šalies rajonų. Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijai (BCA) atstovavo net 60 mūsų kraštiečių iš 19 bendruomenių,  BCA tarybos nariai, rajono meras Juozas Bertašius, jo pavaduotoja Rimutė Rauktienė ir bendruomenių kuratorius Rimantas Valiukas.

Nuotr. Skrybėlių demonstravimo metu susirinkusiesiems buvo pristatyta ir skrybėlė milžinė, kurią tik du stiprūs vyrai galėjo panešti.

Pasak Šakių BCA pirmininkės Grinutės Šnirpūnienės, užduotys sąskrydžiui buvo pateiktos iš anksto – reikėjo ir namų darbus paruošti, ir savo kraštą išradingai pristatyti, ir estafetėms, sporto varžyboms komandą surinkti. Visos Marijampolės regiono BCA prisistatė kartu. Pritariant Girėnų kaimo kapelai, Šakių, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų bendruomenių dainorėliai užtraukė dainą pagal Birutės Danielienės sukurtus žodžius, kurios melodiją pasiskolino iš „O tu pašvilpauki bernioke“.
jaunimo_dienosBirželio 9 dieną Šakiuose vyko Šakių dekanato Jaunimo diena „Nugalėk blogį gerumu“, skirta ateinančiais metais vyksiančių Lietuvos jaunimo dienų Kaune pasiruošimui. Jaunieji savanoriai užregistravo daugiau nei 400 į renginį atvykusių jaunuolių , tačiau vėliau jų skaičius dar padidėjo ir manoma, kad Jaunimo dienoje dalyvavo iki 700 žmonių.

Nuotr. Egzorcisto S.Bitkausko paskaita „Angelai, demonai ir okultizmas“ sulaukė didžiausio jaunų žmonių susidomėjimo.

Pasak Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebono Sigito Matusevičiaus, tai jau antroji tokia šventė, kurią jaunimui suorganizavo Šakių dekanatas. „Pirmoji Jaunimo diena Šakiuose vyko prieš penkerius ar šešerius metus, - pasakojo klebonas. – Ši šventė – tarsi pasiruošimas Jaunimo dienoms, kitais metais vyksiančioms Kaune ir startas į Pasaulio jaunimo dienas, kurios tais pačiais metais vyks Brazilijoje. Manau, ateityje būtų naudinga kasmet dekanate rengti tokias šventes, nes jos stiprina jaunų žmonių tikėjimą ir vienybę. Jie ne tik kartu meldžiasi, bendrauja, kartu būna, bet ir suranda naujų bendraminčių, susidraugauja.“

Jaunimo dienos prasidėjo rimtomis konferencijomis: „Angelai, demonai ir okultizmas“, „Šeima (ne) man“, „2500 km pėsčiomis“, „Nuodėmė ir išpažintis“ ir „Kodėl tikiu?“, kurias kiekvienas dalyvis galėjo pasirinkti pagal labiausiai jam rūpimus klausimus. Visiems jaunuoliams buvo parodytas filmas „Nuostabus planas“, pasak S.Matusevičiaus, liudijantis , kad tikėjimas daro stebuklus -  jauni žmonės, sergantys, rodos, tikrai nepagydomomis ligomis, pasveiksta melsdamiesi ir bendraudami su Dievu.
amerikieciaiAsta GVILDIENĖ

Birželio 6 – 9 dienomis Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje - sujudimas. Mokslo metai jau baigėsi, o pradėtas rekonstruoti stadionas pilnas šokančių moksleivių. Niekam ne paslaptis, kad čia viešėjo jaunimo grupė „The Young Americans“ („Jaunieji amerikiečiai“), keliaujanti po pasaulį su savo kvapą gniaužiančiais pasirodymais, į kuriuos įsitraukia vis daugiau jaunimo. Tai jau antrasis ir, tikimasi, dar nepaskutinis jų vizitas Lukšiuose.

Nuotr. Finalinis „Jaunųjų amerikiečių“ pasirodymas savo emocionalumu uždegė tūkstantinę žiūrovų minią.

Praėjusį trečiadienio vakarą prie Lukšių Vinco Grybo gimnazijos įvyko audringas „Jaunųjų amerikiečių“ - 51 paskutinių kursų studentų iš JAV, Vokietijos, Japonijos, Ispanijos ir kitų šalių – sutikimas. Su jais iš Latvijos Tukumo mieste vykusio „Jaunųjų amerikiečių“ projekto grįžo ir 13 klubo „Lukšiečiai“ bei jų vadovų grupė. Pristatydami projektą „Jaunieji amerikiečiai ir vėl Lukšiuose“, kitą dieną jie susirinkusiuosius pradžiugino šokiu, kurį paruošė kartu su Latvijos, Estijos ir Vokietijos jaunimu.
baronaiAsta GVILDIENĖ

Birželio 8 – 10 dienomis mūsų krašte viešėjo buvusių Gelgaudiškio dvaro šeimininkų Prūsijos baronų von Keudell palikuonys - von Hulsen giminės atstovai. Šakių evangelikų liuteronų klebono Virginijaus Kelerto kvietimu jie atvyko prisiliesti prie tų laikų, kai Gelgaudiškio valda, užimanti 22 000 margų žemės,  priklausė net keturioms von Keudell kartoms. Paskutinieji savininkai Franz Frydrich von Keudell ir Marlene von Zanden buvo jų proseneliai.

Nuotr. Pirmą kartą Gelgaudiškio dvaro rūmus pamatę baronai von Hulsen žavėjosi naujam gyvenimui atgimusių patalpų puošnumu.

Von Keudell giminės palikuonius savo darbo kabinete priėmė rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius. Jis džiaugėsi, kad Vokietijos baronai galės pamatyti iš griuvėsių prikeltus ir baigiamus restauruoti neoklasicistinio stiliaus Gelgaudiškio dvaro rūmus, kuriuos, Užnemunę prijungus prie Prūsijos, apie 1842-1846 metus ant aukšto Nemuno slėnio pastatė Prūsijos baronas Gustav Henrich  von Keudell. Dvarui, tuo metu garsėjusiam savo šveicariškų sūrių gamyba ir veislinių žirgų auginimu, priklausė daugybė šalia išsidėsčiusių pastatų: raštinė, Kavalierių namai, sandėliai, arklidės, vežimų laikymo pastatas, karvidės ir kiti. Dvaras turėjo savo vandentiekį, kanalizaciją, ledrūsius ir vaikų žaidimų namus. Tais laikais tai buvo niekam negirdėti neregėti dalykai.
daniliauskasGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakių bibliotekoje pristatytas Jono Daniliausko pirmasis tapybos darbų albumas bei paroda. Iš pradžių dailininkas manė, kad išleisti albumą kur kas lengviau nei parodė praktika. Visgi, po pusantrų metų nuoseklaus darbo jis džiaugiasi leidiniu, įprasminančiu jo 30 metų kūrybinį kelią.

Nuotr. J. Daniliauskas mielai grįžta į gimtąjį kraštą, dalyvauja pleneruose, čia turi daug bičiulių ir daugelis jį  vadina tiesiog savu žmogumi.

Albume publikuojami geriausi 30 metų dailininko kūrybinį kelią atspindintys darbai – daugiau nei 280 tapybos ir pastelės technika atliktų paveikslų. Nors teko įdėti nemažai darbo kol buvo atrinkti geriausi darbai, galutinis rezultatas, kaip tikino dailininkas, išskyrus pora mažų klaidelių, tikrai geras. Be to, nemažai J. Daniliausko darbų yra iškeliavę į užsienį, į privačias kolekcijas, tad jie į albumą nepateko. Visgi tai, kas pateko, tikrai išbrandinta, išjausta, tikra ir geriausia. Apie tai albume kalba ir dailėtyrininkė Gražina Gurnevičiūtė, menotyrininkas Remigijus Venckus.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos