- Aprašymas
Sima KAZARIANŠiandien (trečiadienį) Zyplių dvare vyksta tarptautinio tautodailininkų plenero „Zyplių žiogai“ uždarymas. Šį sykį „Zyplių žioguose“ buvo ir ypatingų nuotykių.
Nuotr. Šioje vietoje vykusi instaliacija vos „nepaskandino“ seniūno V. Cikanos.
Šiųmečio plenero „Zyplių žiogai“ vinimi tapo performansas, meninė instaliacija, prasidėjusi 19:29 ir turėjusi trukti aštuonias minutes, ji baigėsi seniūno V. Cikanos gelbėjimu iš kūdros.
Instaliacijos sumanytojas Deividas Sinkevičius nusprendė, kad žuvys ir paukščiai turi bendrumų – abeji išsirita iš kiaušinių. Instaliacija ir buvo siekiama atvaizduoti šį ryšį: kalvių Juozo Kavaliausko ir Edvardo Mačaičio iškaltos žuvys atsidūrė medžiuose, o vandenyje buvo lizdas su kiaušinėliais ir inkiliukai (kiaušinius padėjo Eirimas Martūnas). „Tai tradicinių amatų netradicinis pristatymas“,- apibūdino J. Kavaliauskas.
Skaityti daugiau... Komentuoti
- Aprašymas
Liepos 26 dieną tvarkant Zyplių dvaro teritorijoje esančio tvenkinio krantą (už keramikos dirbtuvių), rasta visa eilė po vandeniu sukaltų polių. Priešgairiniams tikslams tvenkinį ruošiantis ekskavatorius juos ištraukė iš dumblo.Nuotr. Reikšmingas radinys Zyplių dvaro teritorijoje – po vandeniu sukalti poliai. Jų buvusią paskirtį padės nustatyti mokslininkai.
Poliai gana seni, sukalti aštuoniakampio forma, smailai nutašyti. Seniūnui Vidui Cikanai kelia susidomėjimą sukalimo technika: „Jei statydavo atraminę tvenkinio sienelę, paprastai darydavo nesmailus polius. Dar rasta lentų. Galbūt čia buvo paskutinis mano ieškotas dvaro pastatas – bravoras, arba ledų saugykla, ledainė, kadangi ir tam ir tam reikia vandens. Bet kuriuo atveju tai išsiaiškinti padės mokslininkai.“
„Draugo“ inf.
- Aprašymas
Sima KAZARIAN60 metų jubiliejus, 35 metų darbo sukaktis bibliotekoje... Tai ne priežastis, mano Šakių viešosios bibliotekos vedėja Regina Ūsienė, duoti interviu. Ne priežastis, bet tegul bus pretekstas pašnekesiui su moterimi, kuri veda rajono bibliotekininkystę į priekį.
Nuotr. Regina Ūsienė į galimą bibliotekų vadovų rotaciją žvelgia teigiamai: „Gerai, aš tai galvoju, kad gerai, nes kažkoks atsinaujinimas gali būti, ar ne?“
Mus R. Ūsienė pasitinka žodžiais: „Bet ar manote, kad tikrai verta?. Paprasta diena... Kas sugalvojo, pasakykit, kad reikia ją sureikšminti? Ar Jums tai svarbu? Tą dieną tik turi padėkoti Dievui, kad leido gyventi, kad 60 metų dar esi gyvas, sveikas,“ - Skėsteldama rankomis, ji be jokio apsimestinumo suabejoja mūsų sumanymu. Pradėjusi kalbėti vis paklausia: „O kaip jūs manote?“
- Aprašymas
„Ten lavonų prikasta daugybė, kas besuskaičiuos dabar?..- apie partizanų kapavietes ir kitus šiurpius to meto įvykius pasakojo buvęs Šakių tremtinių ir politinių kalinių bendrijos pirmininkas Pranas Endriukaitis.Nuotr. Dabar čia pašventintas paminklinis akmuo, o liudininkai mena šioje vietoje atkastas sovietinio režimo aukų kūnų liekanas.
„Anksčiau netoliese dabartinio Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centro buvo stribų būstinė. Stribai parvilkdavo nušautus partizanus, pamesdavo prie ūkinių pastatų ir jie ten ilgai gulėdavo kaip masalas, tikintis, kad artimieji atėję pažiūrėti, išsiduos. Galiausiai kas nors šiuos išniekintus kūnus užkasdavo“,- teigė P. Endriukaitis. Praėjusį šeštadienį ten pašventintas paminklinis akmuo sovietinio režimo aukoms atminti.
- Aprašymas
Liepos 16 – 18 dienomis Zyplių dvare vyko pirmoji „Savęs pažinimo studijos“ vasaros stovykla. Pažinti save, susirasti naujų draugų, pabendrauti ir patirti naujų įspūdžių - toks buvo renginio tikslas. Nors organizatoriai jį vertino gan kukliai, dalyviai pasisakė atviriau. Trys dienos, praleistos kartu su jogos, meditacijos specialistais, Gongo ir fraktalų piešimo meistrais bei laimingo gyvenimo mokytojais pranoko visus lūkesčius.Nuotr. „Savęs pažinimo studijos“ stovykloje staigmenų ir užsiėmimų netrūko - trys dienos, praleistos kartu su jogos, meditacijos specialistais, Gongo ir fraktalų piešimo meistrais bei laimingo gyvenimo mokytojais pranoko visus lūkesčius.
Pasak projekto „Aš esu“ organizatorių Daivos Piečaitytės, Jūratės Arštikaitienės ir Aušrelės Štrimaitienės, stovyklos programa jau iš anksto buvo labai gerai apgalvota, kad žmonės galėtų atrasti naujų savęs pažinimo būdų, pailsėtų, sužinotų kažką naujo. „Tai puikus įrodymas, kad kiekvienas žmogus yra labai daug ko vertas, tai tam tikras padrąsinimas įsijungti į patinkančią veiklą, daryti gerus darbus“, - kalbėjo jos, besidžiaugdamos, kad stovykloje apsilankė apie trisdešimt suaugusiųjų ir dešimt jaunų žmonių.
- Aprašymas
Liepos 25 dieną lietuviai nuo seno ruošdavosi rugiapjūtės pabaigtuvėms. Ši diena buvo vadinama Nuobaigomis. Išvarę paskutinę pradalgę pjovėjai skambindavo dalgiais, skelbdami pabaigtuves. Paskutinio nenupjauto rugių plotelio viduryje dėdavo tam skirtą duonos kepalą ir pjaudavo sustoję aplink ratu – kad javų dvasia nepabėgtų.
Mūsų protėviai tikėjo, kad, pjaunant rugius, derliaus dievybė traukiasi į nenupjautą plotą, kol galiausiai pasislepia paskutiniame pėde. Taigi jam buvo teikiama didžiulė reikšmė, paslaptinga galia. Nenupjautą plotelį vadindavo jievaru. Paliktus rugius supindavo į kasą ir nulenkdavo šeimininko sodybos pusėn. Ją palikdavo lauke. O iš kasos varpų pindavo vainiką, kurį parnešę pakabindavo garbingiausioje vietoje – krikštasuolėje. Vainikan kiekviena rišėja įpindavo po keletą varpų ir perduodavo kitai. Visa tai darydavo giedodamos tam tikras apeigines jievaro giesmes. Baigę darbus pjovėjai risdavosi kūliu vakarų Saulės kryptimi, šaukdami: „Barai, barai!“ ir „Baigta baigta!“
Šeimyna iškilmingai sutikdavo darbininkus ir apliedavo vandeniu, šaukdami „Skalsa!“, kad kitais metais rugiai derėtų, mat vandeniui teikiama vaisingumo, sveikatos, stiprybės galia.
„Draugo“ inf.
- Aprašymas
Liepos 20 dieną Ritinių bendruomenės centras rinkosi jau į keturioliktąją Sūrių šventę. Nors oras ir nedžiugino – lietus išblaškė šventės dalyvius, tačiau tradicijų neatsisakyta. Kaip ir kasmet, buvo pagerbtos visos šventėje dalyvavusios sūrių spaudėjos, išrinktas Sūrių sūris, svečiams iš Mosėdžio ir Vilniaus pristatyta „Sūrių namų“ edukacinė programa.
Pasak Ritinių bendruomenės centro pirmininko Kęstučio Kasperavičiaus, viskas būtų buvę labai puiku, jei šventės nebūtų sugadinęs lietus. „Kadangi bendruomenės centro namuose dar vis vyksta remonto darbai, teko išsiskaidyti į kelias grupeles, - pasakojo pirmininkas. – Tačiau geros nuotaikos netrūko, o didžioji sūrių dalis buvo išparduota dar oficialiai šventei neprasidėjus.“
Su savo sūriais į šventę atskubėjo Girdžių bendruomenės centro (Jurbarko raj.) atstovai, tačiau geriausia sūrininke, komisijos sprendimu, pripažinta mūsų krašto sūrių gaminimo specialistė - ritiniškė Marytė Dubauskienė. Jos sūrį komisijai pristatė marti Lina Dubauskienė – jau keturiolika metų pati spaudžianti sūrius. „Sūrių namų“ virtuvėje Elena Kavaliauskienė ir Janina Ilgūnaitienė svečiams demonstravo saldinio sūrio gaminimo vingrybes. Čia vis dažniau į Ritinius atvykstantiems interesantams pristatoma ir keptų sūrių gamybos specifika.
- Aprašymas
Vasara akliesiems – pramogų ir įgūdžių tobulinimo metas. Liepos 11 - 21 dienomis šeši Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šakių filialo nariai vyko į Vievio rajone esančią poilsiavietę „Zelva“, kur, pasak socialinės darbuotojos Gintarės Kasperavičienės, jie dešimt dienų ilsėjosi nuostabiame gamtos kampelyje esančio ant Zelvos ežero kranto.
Stovykloje vyko įvairūs renginiai, įsiminė sporto šventė, kurioje vyko bėgimo rungtys, šaudymo, šaškių varžybos, baudų mėtymo ir kitos rungtys. Aklieji tobulėjo respublikinėje stovykloje „Kūno kalbos mokymas”, „Talentų vakare” dainavo, deklamavo eiles, grojo. Koncerto metu pristatyta pasaka „Eglė žalčių karalienė”.
„Draugo“ inf.
Paieška
Archyvas
Paskutinės naujienos
Populiarios naujienos
UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos