baneris leidinys

moteru_klubas2Praėjusį savaitgalį Šakių moterų veiklos klubas, minėdamas aštuntąjį savo veiklos gimtadienį, žiūrovus pakvietė į „Šokių studiją“, kurioje buvo mokoma net 17 įvairiausių žanrų šokių.

Nuotr. Į kiekvieną pamoką žiūrovus kvietė klubo moterys, pristatinėjusios pasirodymus.

Akivaizdu, kad televiziją užvaldę šokiai nepaliko abejingas ir Šakių moterų veiklos klubo moteris. Jos šiais metais įsteigė „Šokių studiją“, kurioje šešių vadovų vadovaujamose klasėse buvo mokoma įvairiausių žanrų šokių. Per renginį porą šokių sušoko ir televizinių projektų dalyviai - šokėjas Deividas Meškauskas ir aktorė Ineta Stasiulytė.

„Šokių studijoje“, kaip teigė renginio vedėjos, kiekvienas norimą ir patinkantį šokį galėjo pasirinkti pagal nuotaiką, temperamentą ar net figūrą. Buvo galima išvysti pagoniškų, folkloro, aerobikos, baleto, repo, pilvo, zumbos ar linijinių šokių pamokas. Į kiekvieną pamoką žiūrovus kvietė klubo moterys, išraiškingai pristačiusios pasirodymus.

Gimtadienio proga veiklias moteris ir jų vadovę Aureliją Grinkevičienę sveikino valdžios atstovai, linkėję ir toliau savo veikla bei sumanymais stebinti žiūrovus. „Ir neapleiskit savo vyrų“, - išsakydamas palinkėjimus juokavo rajono meras Juozas Bertašius.

Ankstesniais metais moterys organizavo šauniausios močiutės, tėvuko, poros rinkimus, kvietė improvizuoti, o praėjusiais metais visus supažindino su šauniausių profesijų vyrais.

„Draugo“ inf.
sauliaiPraėjusį penktadienį Griškabūdžio kultūros namuose vyko iškilmingas Lietuvos  kariuomenės dienos paminėjimas. Šventėje 39 jaunuoliai oficialiai priėmė jaunojo šaulio priesaiką.

Nuotr. Lietuvos kariuomenės dienai skirtas paminėjimas penktadienį vyko Griškabūdyje, kur iškilmingai prisiekė 39 jaunieji šauliai.

Lapkričio 23 dieną šalyje buvo minima Lietuvos kariuomenės diena. Praėjusį penktadienį šiai dienai skirtas paminėjimas įvyko ir Griškabūdyje. Jame dalyvavo Kudirkos Naumiesčio 10-osios kuopos šaulių vadas Antanas Varenkovas, Marijampolės apskrities 4-osios šaulių rinktinės vadas Raimundas Mertinaitis, Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos vadas Dainius Stepšys bei gausus būrys jaunuolių ir kitų šventės dalyvių. Šventėje buvo apžvelgti svarbiausieji Šaulių sąjungos ir kariuomenės istoriniai faktai nuo 1917 metų iki šių dienių. Susirinkusiesiems R. Mertinaitis pristatė Šaulių sąjungos veiklą ir puoselėjamas idėjas.

Pagrindinis šio renginio akcentas – jaunųjų šaulių priesaika. Iškilmingo renginio metu net 39 jaunuoliai, pareiškę norą dalyvauti Lekėčių ir Kudirkos Naumiesčio kuopų veikloje, davė priesaiką. Jaunuoliai pasižadėjo garbingai tarnauti šaliai.Sulaužyta šaulio priesaika užtraukia negarbę. Po priesaikos jaunimas turės baigti keturių pakopų mokymus. Pastebėta, kad jaunuoliai, dalyvaujantys Šaulių sąjungos veikloje ir toliau tęsiantys veiklą krašto gynyboje, būna kur kas geriau orientuoti ir sėkmingiau atlieka tarnybą.  Pasak A. Varenkovo, mūsų rajone netrūkta jaunimo, norinčio tapti šauliais. Norą dalyvauti Šaulių sąjungos veikloje yra pareiškusios ir kelios merginos. Pasak A. Varenkovo, buvo toks momentas, kai Kudirkos Naumiesčio skyriuje liko beveik tik merginos. Tuo tarpu dabar Lekėčiuose jaunųjų šaulių būrelį sudaro tiek merginos, tiek vaikinai. Beje, šauliai turi išties nemažai veiklos. Šiuo metu jaunimas ruošiasi Sausio 13-osios tradiciniam bėgimui bei Vasario 16 –osios minėjimui. Vasaromis jaunimui organizuojamos stovyklos. Deja, nors norinčiųjų būti jaunaisiais šauliais nestinga, bet trūksta žmonių, norinčių ir galinčių dirbti su jaunimu.

Renginio metu Rociškių užkardos vyko pasieniečių kinologų pasirodymas.

„Draugo“ inf.
dragunaitieneGiedrė PLEČKAITYTĖ

Su praėjusią savaitę Šakių rajone viešėjusia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktore Diana Varnaite bei kitais departamento atstovais atvyko susitikti Sudargo bendruomenės pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė, siekusi pakeisti nuomonę apie kunigo ir knygnečio Martyno Sederevičiaus įamžinimą. Šis klausimas antradienį buvo svarstomas Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos posėdyje.

Nuotr. Sudargietė A. N. Dragūnaitienė, dalyvavusi susitikime su Kultūros paveldo departamento atstovais, kėlė klausimą dėl tinkamo kunigo, knygnešio M. Sederevičiaus įamžinimo.

Kiek daugiau nei prieš metus laiko Sudargo gyventojus į dvi stovyklas padalijo planuojami statyti nauji kultūros namai. Aktyvesni bendruomenės nariai kultūros reikmėms skirtą pastatą numatė statyti parapijai priklausančioje žemėje. Kita pusė sudargiečių piktinosi dėl to, kad norima nugriauti pastatą, kuriame, kaip teigiama, kažkada gyveno knygnešys M. Sederevičius. Su Sudarge susiklosčiusia situacija susipažino Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjas Algis Milius, kuris raštiškai patvirtino, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai bus siūloma buvusios klebonijos pastatą įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
globejos2Asta GVILDIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį Zyplių dvare vyko gražus ir prasmingas renginys, skirtas rajono šeimynų, globojančių be tėvų likusius vaikus, pagerbimui.  Globėjų klubas šventė pirmąjį savo veiklos dešimtmetį ir pasidžiaugė, kad mūsų krašte yra daug gerų žmonių, neabejingų gyvenimo nuskriaustų vaikų likimui.

Nuotr. R.Grincevičienė ir O.Bastienė sveikino jau antrą kartą Globėjų klubo pirmininke išrinktą I.Leleivienę.

Šventėje dalyvavo savivaldybės meras Juozas Bertašius, jo pavaduotoja Rima Rauktienė, Sveikatos ir socialinės politikos komiteto nariai Darius Mikelionis ir Violeta Simanavičienė, Seimo nario Mindaugo Basčio padėjėja Ramutė Alytė Bastienė, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, Šakių vaikų globos namų atstovai, seniūnai ir socialinės darbuotojos.

Kai 2001 rugsėjo 24 dieną įsikūrė globėjų klubas, rajone 104 globėjai augino 169 vaikus. Pasak šiandieninės Globėjų klubo pirmininkės Ilonos Leleivienės, tuo metu nei viename kitame rajone nebuvo tokio veikiančio klubo. Pirmąja klubo pirmininke trejų metų kadencijai buvo išrinkta Virginija Antanaitienė, o jos padėjėjais tapo Edvinas Bielskis, Romualda Burdulienė, Danutė Budrevičienė, Verutė Brazaitienė, Irma Kantautienė ir Birutė Orintienė. Pirmieji globėjai pramynė takus. Jiems, I.Leleivienės teigimu, buvo sunku, nes jie buvo pirmieji: neturėjo nei žinių, nei patirties, tik didelį entuziazmą.
varnaiteGiedrė PLEČKAITYTĖ

Lapkričio 18 dieną išskirtinį dėmesį Šakių rajono savivaldybei parodė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė bei kiti jo atstovai. Departamento direktorė džiaugėsi pavyzdine Šakių rajono savivaldybe, kurioje šiuo metu daugiausiai restauruojamų kultūros paveldo objektų. Ji teigė, jog tai vietos gyventojų ir valdžios susikalbėjimo rezultatas.

Nuotr. Šakių rajone viešėjusi Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė ir Virginijus Rabačius teigė, jog ateityje restauruotų kultūros objektų likimas priklausys nuo vietos valdžios ir, žinoma, nuo pačių vietos gyventojų.

Praėjusį penktadienį Šakių rajono savivaldybės mero Juozo Bertašiaus kabinete gėlėmis ir simbolinėmis dovanomis buvo pasitikta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė D. Varnaitė, departamento Planavimo ir programų skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė, departamento Marijampolės teritorinio padalinio vedėjas Algis Milius ir vyriausiasis valstybinis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas bei VĮ „Lietuvos paminklai“ Projektavimo tarnybos vadovas Zigmas Aleksandravičius. Garbūs rajono svečiai didžiausią dėmesį penktadienį skyrė šiuo metu restauruojamiems rajono kultūros paveldo objektams. Dar pernai Kultūros paveldo departamentas detaliai susipažino su Šakių rajone įgyvendinamais kultūros paveldo atgaivinimo darbais. Direktorės D. Varnaitės pastebėjimu, per metus Šakių rajone atlikta daug darbų. Pasak jos, departamentui dabar reikia paanalizuoti tris objektus - tai Griškabūdžio bažnyčią, Zyplių ir Gelgaudiškio dvarus, kurių restauravimo darbai didžiąja dalimi finansuojami europinėmis lėšomis. „Tų lėšų nepakanka, todėl bandysime galvoti, kaip padėti. Jeigu bus įmanoma, galbūt iš kitų šaltinių, galbūt ir iš departamento. Norisi pasižiūrėti, kas jau padaryta“, - vizito tikslą įvardijo D. Varnaitė.
ruzgiene2Asta GVILDIENĖ

Netrukus 90 metų Jubiliejų švęsianti mūsų rajone gerai žinoma tapytoja Elena Ruzgienė su optimizmu žvelgia į ateitį ir kukliai pasakoja apie didžiausius savo kūrybos įvertinimus: jai suteiktą Šakių rajono garbės pilietės vardą ir laimėtą „Auksinio vainiko“ nominaciją. Tačiau šį kartą kalbėjomės ne apie apdovanojimus ir Padėkos raštus, kuriais nukabinta visa kambario siena. Kalbėjomės apie gyvenimą.

Nuotr. Garbaus amžiaus sulaukusi E.Ruzgienė tvirtina, kad pasikeitus gyvenimui, pasikeitė ir žmonės - anksčiau jie buvo dvasingesni ir labiau tikintys.

Ypatingu laiku – metų sandūroje, gruodžio 31 – ąją, gimusią E.Ruzgienę galima pavadinti tikru lietuvišku perliuku. Meniškos prigimties moteris moka ne tik pajausti grožį, bet ir jį kurti. Ji drąsiai kalba apie šiandien jau pamirštas tikrąsias gyvenimo vertybes, prisimena ilgą ir nepakartojamą gyvenimo kelią. Iš tiesų, jos atmintyje išlikusi ir Smetonos laikų Lietuva, ir karo bei pokario metai, tarybiniai laikai ir atkurta nepriklausomybė. „Kai pažvelgiu atgal, pagalvoju, kad jau labai ilgai gyvenu, kartais net paimu pieštuką ir popieriaus lapą ir pradedu skaičiuoti, kiek man metų“, - paslaptingai šypsojosi garbaus amžiaus sulaukusi senjora, širdyje besijaučianti visuomet jauna.

Pasak E.Ruzgienės, šiandieninis gyvenimas nuo ankstesniojo skiriasi kaip diena nuo nakties. „Nebuvo elektros, nebuvo televizorių, jokių susisiekimo priemonių, buitį palengvinančių prietaisų, - vardijo ji, niekaip negalėdama atsistebėti, kad dabar reikia išmokti ir suprasti, kaip veikia vandens šildytuvas ar užkraunama krosnis. – Vaikai būtų ir kompiuterį parvežę, bet aš sakiau, kad mano amžiuje jau užteks tų naujovių.“ Patogumo atžvilgiu gyvenimo lygis labai pakilo, tačiau, anot E.Ruzgienės, labai akivaizdus visuomenės dvasinis nuosmukis.
tik_gyvaiPraėjusį šeštadienį Šakių kultūros centre „Jaunystė“ antrą kartą nuskambėjo jaunimo muzikos grupių konkursas – festivalis „Tik gyvai“. Konkurse buvo paskelbti ir apdovanoti geriausi gyvos muzikos puoselėtojai.

Nuotr. Antrą kartą Šakiuose vykęs muzikinis konkursas – festivalis „Tik gyvai“ nesulaukė didelio dalyvio ir žiūrovių antplūdžio.

Antrą kartą Šakiuose nuskambėjo Kultūros centro renginių koordinatoriaus Mindaugo Kriaučiūno organizuotas jaunimo muzikos grupių konkursas – festivalis „Tik gyvai“. Pernai startavęs, šis festivalis, šiemet, deja, nesulaukė didelio muzikuojančio jaunimo dėmesio. Bet nepaisant to, dalyvauti konkurse ryžtą parodė šios jaunimo muzikinės grupės: „Up-Lifters“ iš Kauno, „Optimistai“ iš Marijampolės, „S-90c“ iš Kaišiadorių ir šakiečių - „Lingis Park“. Festivalyje jaunuoliai ne tik varžėsi, bet ir vieni kitiems dovanojo puikią nuotaiką. Jaunimo grupės net tris valandas grodamos tik gyvai ir atiduodamos visas jėgas užvedinėjo nors ir negausiai susirinkusią festivalio publiką.

Pasirodymų numerius vertino festivalyje svečio teisėmis dalyvavusios grupės „Naktinė Pufaika“ nariai. Sprendžiant, kas laimės garbingą pirmąją vietą, kilo didelės diskusijos. Tačiau po visų svarstymų, buvo nutarta, kad pirmoji vieta skiriama kaišiadoriečių grupei „S-90c“, jai buvo įteiktas Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus įsteigtas 300 litų vertės piniginis prizas. Antrąją vietą iškovojo kauniečių grupė „Up-Lifters“, jai įteiktas 200 litų vertės čekis. Trečioji vieta, kaip ir pernai, atiteko šakiečių grupei „Lingis Park“. Jiems skirtas 100 litų čekis.
Ketvirtadienį posėdžiavusi rajono taryba patvirtino didesnius kai kurių kultūros įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientus. Dėl to kultūrininkams nuo sausio 1 dienos bus mokama didesnė alga.

Pagal tarybos nutarimą, daugiausiai koeficientai kils Šakių kultūros centro vadovei Irenai Drazdauskienei ir Šakių viešosios bibliotekos direktorei Reginai Ūsienei – iki 18.8 (tai yra, neatskaičius mokesčių, alga didėtų iki 2293 Lt). Šiek tiek mažiau, iki 14.3 koeficientai didės Kudirkos Naumiesčio kultūros centro vadovei Laimai Mockevičienei, Gelgaudiškio kultūros centro direktoriui Edgarui Pilypaičiui ir Sintautų kultūros centro vadovei Laimai Girdauskienei. Šie vadovai „popieriuje“ gautų 1744 Lt.

Aiškinama, kad kultūros įstaigų vadovų bei darbuotojų atlyginimai yra vieni žemiausių šalyje, daug metų nesikeičiantis mažas atlyginimas nedidina motyvacijos gerai dirbti. Nors algos mažos, darbo krūvis didžiulis, papildomai įgyvendinami projektai, pritraukiamos lėšos. Minėtų įstaigų vadovų darbas vertinamas gerai.

Padidinus kultūros įstaigų vadovų atlyginimus, metams prireiks 19 tūkst. 200 Lt.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos