Praėjusį penktadienį Šakių rotušėje atidaryta skulptoriaus Kęstučio Balčiūno skulptūrų fotografijų darbų paroda. Nors lankytojų gretos buvo menkos, autorius mielai pasakojo apie savo darbus, dalijosi darbine patirtimi.

 

 

Kaip dėmesį parodos pradžioje atkreipė Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė, neužtektų nei dienos, nei dviejų norint apvažiuoti ir apžiūrėti K. Balčiūno sukurtus darbus. Marijampoliečio skulptūrų yra ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitur. Skulptorius gali pasigirti ne tik darbų gausa, bet ir surengtomis parodomis ne tik šalyje, bet ir už jos ribų. Už kūrybinę veiklą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu, Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordinu. Tarp svarbesnių K. Balčiūno darbų fiziko ir chemiko grafo T. Grotthuss bronzinė skulptūra, (1986 m.), David Williams biustas JAV (1986 m.), W. Glaser marmuro biustas Vokietijoje (1994). Jis sukūrė ir prezidento K. Griniaus granito memorialą Marijampolės apskrityje (1994 m.) bei prezidento A. M. Brazausko granito bei nerūdijančio plieno antkapinį paminklą Vilniaus Antakalnio kapinėse (2011 m.). Yra ir daugybė kitų svarbių darbų, kuriuos net sudėtinga surašyti ir išvardyti. Kaip sakoma, darbai kalba už save. Tai pripažįsta ir skulptorius. „Sunkiausia pasakoti apie save. Lengviau su akmeniu. Jis neklausinėja“, – tikino parodos autorius. Visgi jis noriai ir išsamiai kalbėjo tiek apie save, tiek apie savo darbus, kūrybą. Pasak K. Balčiūno, jis niekada negalvojo ir nepuoselėjo minčių tapti skulptoriumi, iš pradžių baigė juvelyriką, tačiau gyvenimas susiklostė kitaip ir dabartinis jo užsiėmimas išėjo tiesiog „netyčia“. Gana skeptiškai jis pasisako ir apie „ano laikmečio“ meno suvokimą. „Mokykloje dailę dėstydavo fizikos ar matematikos mokytojai, tad koks gi galėjo būti suvokimas apie meną“, - mintimis dalijosi marijampolietis. Tačiau vėliau K. Balčiūnas studijas tęsė Sankt Peterburge, nes tiesiog, kaip pats sako, taip sugalvojo. Tad baigęs studijas, turėdamas nemažą žinių bei gebėjimų bagažą, skulptorius lig šiol džiugina savo darbais.

 

„Draugo“ inf.

Praėjusį antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko posėdis, kurio metu buvo svarstomas Ilguvos dvaro, esančio Kriūkų seniūnijoje, priklausomybės klausimas. Tiesa, po susitikimo viskas taip ir liko svarstymų lygmenyje - neprieita jokio kompromiso.

 

 

Kaip po susitikimo pasakojo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, ministerija dėl dvaro siūlė tris išeitis, tačiau nė viena iš jų nebuvo priimtina. Pirmiausiai šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos balanse esantį Ilguvos dvarą pasiūlyta perimti rajonui, jei ne – siūloma privatizuoti arba mėginti perimti bendruomenei, pritaikyti vietinių žmonių reikmėms. Tai, kad Šakių rajonas „ant savo galvos“ turi daugiausiai dvarų šalyje, patvirtino ir Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Apie tai, kad savivaldybė būtų nepajėgi rūpintis dar vienu dvaru, buvo kalbama ir ministrės Algimantos Pabedinskienės vizito rajone metu, balandžio mėnesį. Reikšmingo dvaro privatizuoti nesinori, o bendruomenė, kiek žinoma, taip pat entuziazmu per daug perėmimo klausimu netrykšta. Pasak A. Kasparevičienės, Kultūros paveldo departamentas žada padėti restauruoti dvarą, tačiau vėliau administravimas, rūpestis, pritaikymas reikmėms jau gultų ne ant jų pečių. Būtent tai labiausiai ir gąsdina galimus savininkus.„Galbūt priimtiniausias variantas, kad Ilguvos socialinės globos namai jį prisiimtų, nes jie yra šalia, ir pritaikytų savo reikmėms, tačiau direktorius šios atsakomybės taip pat kratosi, nes jiems užtenka savų patalpų ir šias nelabai turėtų kuo užpildyti“, - pasakojo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja.