baneris leidinys

biciulesAsta GVILDIENĖ

Moterų veiklos grupė „Bičiulės“ Sintautuose susibūrė maždaug prieš penkerius metus, iširus pensininkų bendrijos „Bočiai“ skyriui. Net 20 veiklių, garbaus amžiaus sulaukusių Sintautų bendruomenės moterų šiandien gali skirti laiko kūrybiniam, pažintiniam, pramoginiam bei dvasiniam tobulėjimui.

Nuotr. Sintautų bendruomenės moterų veiklos grupė „Bičiulės“ džiaugiasi galimybe susitikti, pabendrauti, pasidalinti prasmingomis gyvenimo akimirkomis.

Moterų veiklos grupės vadovė Liudvina Agota Kutkaitienė teigė, kad jei kitose organizacijose yra branduolys, kuris ir organizuoja renginius, ir lipa į sceną, o kitiems nariams lieka tik pasėdėti, pažiūrėti ir pasivaišinti, tai Sintautų moterys be išimties visur dalyvauja visos. Jos neužmiršta viena kitos nei renginiuose, nei kelionėse, nei džiaugsmo, nei skausmo valandą – pagelbsti ir mirus artimajam, ir švenčiant gimtadienius. Senjoros nepamiršta su šventėmis pasveikinti vienišų miestelio gyventojų ar be tėvų globos likusių vaikų, tvarko senąsias Smilgių kaimo kapinaites. Jos turi savo grupės emblemą, dainuoja susibūrusios į ansamblį, kuriam vadovauja Jūratė Navickienė, o akordeonu groja Audronė Bingelienė.

Veiklios senjoros kasmet rengia adventinius susitikimus. Jos suorganizavo popietes  „Tegul visuomet lydi Tikėjimas, Meilė ir Viltis“ bei „Gerumo liepsna sušildykime kito širdį“, susitikimą su tautodailininke Rita Mockeliūniene, rinko paramą Vievio seniūnijoje gyvenančiai neįgaliai vienišai mamai, kuri augina dvi dukras.
Praėjusį savaitgalį Kaliningrade įvyko atviras humoro ir estrados festivalis „Maskva - tranzitas – Maskva 2012“. Tarp įvairaus žanro artistų ir kolektyvų pasirodė ir Šakių cirko studijos „Šypsena“ artistai, kurie namo grįžo su apdovanojimais.

Kovo 23 dieną ketvirtą kartą Kaliningrade organizuotame atvirame humoro ir estrados festivalyje „Maskva - tranzitas - Maskva“ pasirodė 70 atlikėjų ir atskirų kolektyvų. Cirko studijos „Šypsena“ artistai Juras Pratusevičius ir Rūta Kiverytė tarp cirko žanro artistų iškovojo prizines vietas. Festivalyje cirko artistams buvo mažiausia konkurencija, tarpusavyje varžėsi tik Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos cirko artistai. J. Pratusevičius laimėjo pirmąją vietą, R. Kiverytė – antrąją. Mūsiškiai iškovojo vardinius kvietimus į baigiamąjį šio festivalio uždarymo konkursą, kuris rugpjūtį vyks Rusijos kurortiniame Gelendžiko miestelyje, prie Juodosios jūros. Ten bus išaiškinti geriausi festivalio artistai. J. Pratusevičius ir R. Kiverytė kol kas nežino, ar pasinaudos teise dalyvauti konkurse, mat jam pasiruošti ir sudalyvauti reikalingos nemažos išlaidos.

„Draugo“ inf.
Kovo 22 - 24 dienomis Krokuvos (Lenkija) „NCK“  kultūros rūmuose vyko tarptautinis vokalo ir šokio festivalis „Keliaujantis festivalis 2012“. Jame dalyvavo šeši dainų ir aštuoni šokių kolektyvai iš Lenkijos ir visų Baltijo šalių. Tarp jų ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijos šokių kolektyvas „Aušra“, kurio parodyta ištrauka iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Šiandien“ sužavėjo ir šokio profesionalus, ir mėgėjus.

Lukšių Vinco Grybo gimnazijos šokio kolektyvo vadovės Aušros Butkauskaitės – Sederevičienės teigimu, 13 kolektyvo šokėjų sublizgėjo scenoje ir tapo festivalio žvaigždėmis. Jie tapo ne tik nugalėtojais, bet ir pavyzdžiu kitų šalių šokėjams. „Visi su jais norėjo draugauti, pakalbėti, lydėjo pagarbos kupinais žvilgsniais, - pasakojo ji. -  Džiaugiuosi, kad buvome taip aukštai įvertinti ir pakviesti savo šokį parodyti kaimyninėse užsienio šalyse.“
Sužavėti lukšiečių šokiu, mūsų kaimynai latviai nusprendė, kad už tokį meną reikia mokėti, todėl pakvietė juos Rygoje (Latvija) parodyti visą savo šiuolaikinio šokio spektaklį „Šiandien“, kurį bus galima pamatyti tik įsigijus bilietą.

„Draugo“ inf.
Aktyvių ir mūsų kraštui neabejingų žmonių dėka Sintautuose iškils paminklas, skirtas iš čia kilusiam lietuvių poetui Pranui Vaičaičiui atminti. Specialiai paminklo statybai įkurtos asociacijos „Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondas“ steigėjas, žinomas bibliografas ir mecenatas Vilmantas Staniulis penktadienį susitiko su rajono meru Juozu Bertašiumi ir tarėsi dėl paminklo statybos globos.

Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra žinomas lietuvių poetas, zanavykas P. Vaičaitis (1876 - 1901), gimęs Santakuose, greta Sintautų miestelio. Pakirstas sunkios ir klastingos ligos, būdamas 25-erių metų, jis atgulė poilsio Sintautų kapinėse. Nors poetas mirė gana jaunas, tačiau spėjo palikti gilų pėdsaką lietuvių literatūroje. Kaip žinia, sintautiečiai jau yra pasirūpinę šios iškilios asmenybės atminimu. Tačiau aktyvių sintautiečių ir šį kraštą palaikančių žmonių manymu, poetas P. Vaičaitis vertas prasmingesnio įamžinimo. Todėl buvo įsteigta asociacija „Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondas“, kurios steigėjai yra V. Staniulis, teisininkas Juozas Jacevičius, projektų vadybininkas Vitas Girdauskas, finansų analitikas  dr. Gitanas Nausėda, Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, tapytojas Algis Augustaitis ir kiti. Šių žmonių iniciatyva baigus Sintautų miestelio centro rekonstrukciją – sutvarkius centrinę aikštę, joje turėtų iškilti poetui P. Vaičaičiui skirtas paminklas. Idėjos iniciatoriai tikisi, kad šis jų užmojis bus sėkmingas. Asociacijos steigėjų tikinimu, jeigu viskas vyks sklandžiai, paminklas turėtų iškilti iki 2013 metų pabaigos. Fondo steigėjai kviečia tapti šio unikalaus projekto dalyviais skiriant lėšų paminklo statybai. Numatyta projekto vertė – 120 tūkst. litų, iš jų jau turi 18 tūkst. litų – tai steigėjų ir geros valios žmonių aukos.

Praėjusį penktadienį fondo pirmininkas V. Staniulis susitiko su rajono metu J. Bertašiumi. Susitikimo metu buvo susitarta, kad paminklo statybos globėju taps meras. Susitikimo metu meras vienas pirmųjų skyrė 500 litų auką paminklo statybai. Tikimasi, kad bus suaukota trūkstama pinigų suma. Beje, asmuo, paaukojęs  5 tūkst. litų, taps auksiniu rėmėju ir jo vardas bus įamžintas aukso raidėmis, tam skirtoje vietoje, paminklo pagrinde.

„Draugo“ inf.
medziotojaiŠeštadienį Griškabūdžio medžiotojų būrelio stovyklavietėje tradiciškai nuaidėjo medžioklės sezono uždarymo šventė, subūrusi gražų medžioklės mėgėjų būrį. Įvairių būrelių atstovai šventėje varžėsi dėl taikliausio šaulio vardo. Be to, sveikinimų raštais buvo pagerbti sukaktis šventę medžiotojai.

Nuotr. Medžioklės sezono uždarymo šventėje sportingo varžybose dalyvavo 11 medžiotojų būrelių nariai.

Išdalinti sveikinimai

Šiųmetės medžioklės sezono uždarymo šventės organizatorius džiugino ne tik puikus pavasario oras, bet ir gausus susirinkusių dalyvių skaičius. Oficialios šventės atidarymo metu Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Alfredas Vigelis pasveikino visus susirinkusiuosius ir pakvietė tylos minute pagerbti Amžinojo poilsio išėjusius medžiotojus. Netrukus A. Vigelis pristatė naują Medžiotojų ir žvejų draugijos simbolį. „Yra naujai sukurta emblema - simbolis su danieliaus atvaizdu. Kaip žinia, jų aklimatizaciją rajone pradėjome 2009 metais. Šiandien šią aklimatizaciją sėkmingai užbaigėme. Į laisvę paleidome 126 danielius. Kai kas sakė, kad esame bepročiai. Tačiau šiandien jų populiacija jau skaičiuojama iki 200. Todėl ir naujasis draugijos simbolis - su danieliaus galvos atvaizdu“,- kalbėjo A. Vigelis. Po iškilmingo draugijos vėliavos pakėlimo, kaip ir dera šventėms, buvo prisiminti ir pasveikinti sukaktuvininkai. Draugijos vardu sveikinimo raštas įteiktas Jankų medžiotojų būrelio aktyviai narei Neringai Šarauskienei ir Gerdžiūnų būrelio nariui Sigitui Stanaičiui.
inkilaiLukšių seniūnijos Gerdžių kaimo Klevinių girininkijoje net 60 paukščių porų lizdelius galės sukti naujuose inkiluose. Miškininkų rankomis sukaltus inkilus Žemės dieną kėlė gausus būrys gamtos mylėtojų.

Nuotr. Žemės dieną Klevinių girininkijoje buvo iškelta 60 miškininkų pagamintų inkilų.

Kasmet kovo 20-ąją pasaulyje švenčiama Žemės diena kiekvieną mūsų skatina prisiminti mus supančią aplinką, žmogaus daromą poveikį gamtai. Šią dieną raginama būti atsakingiems ir prisiimti bent dalelę įsipareigojimų saugant aplinką, kurioje visi gyvename. Jau trečius metus iš eilės prie gamtos puoselėjimo prisideda Šakių miškų urėdijos darbuotojai draugiškai bendradarbiaujantys su Šakių rajono policijos komisariato pareigūnai. Pasak urėdo Sigito Tamošaičio, šiemet miškininkai sukalė net 350 inkilų, dar 50 jų pagamino rajono mokyklų moksleiviai. Šį pavasarį jie iškelti urėdijos administruojamuose miškuose. Žemės dienai skirto renginio metu džiugiai nusiteikę gamtos mylėtojai į šalį sugrįžtantiems paukščiams Klevinių girininkijoje iškėlė 60 miškininkų rankomis sukaltų inkilų. Prie gražios inkilų kėlimo akcijos prisidėjo Šakių vaikų globos namų auklėtiniai, kuriuos į girininkiją tarnybiniais automobiliais atsivežė rajono policininkai. Be to, šventėje dalyvavo jaunųjų gamtininkų būrelių nariai iš Lukšių, Jurbarko, Kriūkų bei su urėdija glaudžiai bendradarbiaujančios VšĮ „Gerumo Ąžuolas“ delegacija.
kulturaTrečiadienį Šakių kultūros centre posėdžiavo rajono kultūros darbuotojai. Susirinkime buvo aptarti esminiai artimiausi kultūros darbuotojų darbai.

Nuotr. Trečiadienį Šakių kultūros centre kultūrininkai aptarė veiklos planus ir artimiausius darbus.   

Tradiciniame Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės vadovaujamame rajono kultūros darbuotojų darbiniame susirinkime buvo aptartos naujos kvalifikacijos kėlimo sąlygos ir galimybės. Be to, šįkart buvo pristatytos metinės kultūros centrų veiklos ataskaitos. Nemažai dėmesio skirta naujojo Savanorystės įstatymo bei Vietos bendruomenių savanorystės programos aptarimui. Pasak vedėjos, pagal šią programą kultūros darbuotojai gali gauti papildomą finansavimą.

Aptardama šių metų renginius, A. Kasparevičienė išskyrė  šiemet organizuojamą antrąjį klasikinės muzikos festivalį „Beatričės vasaros“. Taip pat šiemet daug dėmesio skiriama 40-ajai Kalbos dienai, kuri įvyks birželio 16 dieną. Ta proga Griškabūdžio miestelyje bus atidengtas paminklas kalbininkui Jonui Jablonskiui.

Tuo pačiu buvo aptarti trejus metus įgyvendinto projekto „Bibliotekos pažangai“ rezultatai. Vedėja pasidžiaugė, kad šio projekto metu daug žmonių buvo apmokyta naudotis kompiuteriu. „Iš tikrųjų labai pakilo bibliotekininkų lygis, kvalifikacija ir, manau, reikia tą lygį ir toliau išlaikyti“,- komentavo vedėja.  

„Draugo“ inf.
sergalisGintarė MARTINAITIENĖ

Nors apie tautodailininko, buvusio šakiečio, o dabar marijampoliečio Antano Šergalio darbus neteko rasti nė vieno blogo atsiliepimo, jis pats savo kūrybą vertina itin reikliai. „Tokio darbo, kurį pats norėčiau nusipirkti, dar nesukūriau“, - patikino penktadienį Zanavykų krašto muziejuje atidarytos parodos autorius.

Nuotr. A. Šergalis ne tik tapo, drožia, yra prisidėjęs prie daugelio idėjų įgyvendinimo rajone, bet ir vadovavo sugriautos Sintautų bažnyčios atstatymui. Rankose – šios bažnyčios simbolis raktas.

„Ai, čia nieko“, - dažniausiai taip savo darbus apibūdina A. Šergalis, nors 1997 metais būtent jam buvo suteiktas Liongino Šepkos laureato vardas – rimtas liaudies menininko įvertinimas.  

Vos žvilgtelėjus į drožtus A. Šergalio darbus nustembi – kiek daug smulkių, spalvotų detalių, kurios parinktos itin apgalvotai ir preciziškai. Sustoji ir negali atsitraukti nuo išbaigto ir iškalbingo kūrinio. Žvelgdamas iš toliau nelabai ir supranti, ar tai drožtas, ar tapytas žinomo pasaulinio lygio dailininko darbas. Iš kur tiek kruopštumo? „Žmona kažkada pasakė, kad jei droži karvę, tai ji ir turi būti karvė, o nepanaši į kiaulę“, - apie detalių tikroviškumą pasakojo marijampolietis, kurio darbuose svarbios ne tik detalės, bet ir spalvos. Pats autorius nesureikšmina savo darbų, nors pripažįsta, kad prie kai kurių tenka padirbėti ne vieną mėnesį. Be to, kol nepabaigia vieno, Antanas niekuomet nepradeda naujo darbo, tačiau viską daro neskubėdamas, apgalvodamas. Juk ne tik drožyba užsiima, bet ir tapo, mėgsta medžioti.

Prenumeruok E-laikraštį!

BlueYellow-baneris

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos