Vasario 21 dieną nušurmuliavo Užgavėnės – žiemos išvijimo diena, tradiciškai švenčiama likus 7 savaitėms  iki Šv.Velykų. Ta proga Šakių „Varpo“ vidurinėje mokykloje Zanavykų krašto muziejaus specialistė etnografijai Rima Vasaitienė surengė Užgavėnių kaukių, kurias sukūrė jos vadovaujamo etnokultūros būrelio nariai,  parodėlę. Į ją buvo pakviesta ir mokykloje veikianti „Zanavykų mokyklėlė“.

Nuotr. Etnokultūros būrelio nariai ne tik surengė Užgavėnių kaukių parodą Šakių „Varpo“ vidurinėje mokykloje, bet ir gerokai pašėlo.

R.Vasaitienė džiaugėsi, kad atgyja senosios tradicijos, kurių ištakos glūdi pagonybėje, šiandien glaudžiai susijusios ir su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Šv.Velykų. Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, nesilinksminti ir laukti Prisikėlimo šventės.

Kadangi kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų, mokiniai etnokultūros būrelio užsiėmimų metu buvo mokomi pasidaryti jas patys. Užgavėnėms anksčiau buvo ruošiamasi lyg didelei šventei. Svarbiausia – persirengti kitoms dienoms neįprastais rūbais, veidą paslėpti po kauke. „Ir ne tik todėl, kad niekas nepažintų, bet ir kad galėtų atsiriboti nuo šio ir dvasių pasaulio“, - pasakojo etnografijos specialistė, kviesdama persirengėlius eiti aplankyti savo kaimynų, draugų ar visai nepažįstamų žmonių, išsidūkti, sėkmės ir gerų metų palinkėti, padainuoti ir galų gale sniege išsivolioti.

Praėjusių metų vasarą rašėme apie įsižiebusią viltį, jog Lietuvos saleziečių kongregacija pagaliau perims saleziečių vienuolijos pradininko mūsų šalyje, kunigo Antano Skelčio gimtinės Žalvėderių kaime (Žvirgždaičių seniūnija) išsaugojimą. Tačiau praėjusį mėnesį iš Vilniaus saleziečių namų atėjusi žinia paneigė bet kokią finansinės pagalbos galimybę šios jau griūvančios sodybos atstatymui.

Daugelį metų ieškantis pagalbos atstatyti žymaus dvasininko A.Skelčio gimtinės pastatus, dar 2005 metais įtrauktus į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jo sūnėnas vilkaviškietis Stanislovas Eugenijus Poniškaitis jau netenka vilties. Kunigas Alessandro Barelli savo laiške pabrėžė, kad neturi galimybės skirti finansavimo griūvančios sodybos išsaugojimui. „Priežastys yra dvi, - rašo jis. – neturiu pakankamai pinigų ir saleziečių nuostatai neleidžia mums finansuoti trečiųjų asmenų nekilnojamojo turto remonto.“ Todėl, aukštai įvertindamas S.E.Poniškaičio pastangas įamžinti kunigo A.Skelčio atminimą, palinkėjo stiprybės bei sveikatos ir toliau tęsti šią labai svarbią veiklą, tačiau jau be Lietuvos saleziečių pagalbos.

Pasak kunigo A.Skelčio sūnėno, jis tik dar kartą įsitikino, kad istorinės jo dėdės gimtosios sodybos išsaugojimas nėra aktualus nei valdžios, nei bažnyčios institucijoms, nei žydų bendruomenei. Savo jėgomis atstatyti griūvančių pastatų S.E.Poniškaitis neturi galimybės. Vien objektų tyrinėjimo darbai ir techninės dokumentacijos paruošimas siekia daugiau nei 30 tūkst. litų. „Tokių santaupų per visą savo gyvenimą neteko turėti, - kalbėjo jis. - Bėgant metams beliks tik parymoti prie sugriuvusios istorinės bakūžės, kaip toje pasakoje prie suskilusios geldos...“

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusį penktadienį savivaldybės fojė buvo atidaryta socialinių fotografijų paroda „Moterys prieš smurtą“. Šios parodos iniciatorė, idėjos – „Mes galim! – pasakyti smurtui NE“ autorė kraštietės Seimo narės Onos Valiukevičiūtės dukra Giedrė Balutytė šiandien drąsiai kalba apie smurtą, kurį ne kartą kentė savo šeimoje.   

Nuotr. G. Balutytė šiandien drąsiai kalba apie patirtą smurtą, todėl jos iniciatyva ir buvo surengta paroda „Moterys prieš smurtą“.

Paroda atkeliavo į Šakius

Po praėjusių metų gruodžio mėnesį Vilniuje veikusios fotografijų parodos „Moterys prieš smurtą“ vasario 17 dieną ji atkeliavo ir į Šakius. Tai antroji šios parodos stotelė. Planuojama, jog smurto prieš moteris prevencijai skirta paroda apkeliaus beveik visus šalies rajonus. Tad parodos lankytojai savo akimis galės pamatyti net 16 fotografijų, kuriose įamžintos žymios, profesionalios, išsilavinusios ir pavyzdį kitiems rodančios žinomos Lietuvos moterys. Beje, šįkart jos vaizduojamos su smurto žymėmis pagal tikras ekspertų ar abdukcijų metu padarytas nuotraukas.

Asta GVILDIENĖ

Vasario 18 diena įsimintina Plokščių parapijiečiams – jų mylimas klebonas Antanas Urbanavičius šventė 65 metų Jubiliejų. Ta proga jį sveikino Plokščių vidurinės mokyklos bendruomenė, rajono savivaldybės vadovas Juozas Bertašius, Kubilių ir Plokščių žemės ūkio bendrovių vadovai, parapijiečiai, artimieji. Šiemet sukanka trisdešimt metų, kai jis giliai šaknimis įaugo į panemunės žemę, kunigaudamas  Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje.

Nuotr. Šiemet sukanka trisdešimt metų, kai A.Urbanavičius giliai šaknimis įaugo į panemunės žemę, kunigaudamas  Plokščių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje.

1973 metais baigęs Kauno kunigų seminariją ir vyskupo Juozo Matulaičio – Labuko įšventintas kunigu, ateinančiais metais Antanas Urbanavičius skaičiuos jau 40 – uosius kunigystės metus. Trumpai vikaru tarnavęs Marijampolės Šv.Arkangelo Mykolo, Šiaulių Šv.Jurgio, Šv.Apaštalų Petro ir Pauliaus, Raseinių Švč.Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčiose, prieš tris dešimtmečius jis buvo paskirtas klebonauti Plokščiuose. Pasak jo, darbas čia prilygsta Dievo dovanai – bažnyčia stovi ant kalno, nuo kurio atsiveria visas Nemuno pakrančių grožis. „Gal manęs neiškels į kitą parapiją, leis ir užbaigti čia savo gyvenimą, - spėliojo A.Urbanavičius. – Nors esu jau silpnos sveikatos, bet savo pareigas vykdyti dar galiu.“

Praėjusią savaitę Lietuva neteko 77-erių metų poeto, rašytojo ir vertėjo Albino Bernoto. Šakių rajone gimusiam šviesuoliui atminti vasario 15 dienos popietę Viešojoje bibliotekoje buvo surengta atminimo valanda. Joje prisiminimais dalijosi mūsų krašto literatai, pedagogai, asmeniškai pažinoję Anapilin išėjusį A. Bernotą.

Nuotr. Praėjusį trečiadienį Šakių viešojoje bibliotekoje buvo prisimintas Anapilin išėjęs poetas A. Bernotas.

Vasario 14 dieną Švenčionių rajono Argirdiškės kaime, eidamas 78 – uosius metus, mirė poetas, rašytojas ir vertėjas A. Bernotas. Praėjusį trečiadienį Šakių viešojoje bibliotekoje tylos minute buvo pagerbtas A. Bernoto atminimas. Jį pažinoję amžininkai dalijosi prisiminimais apie šį kuklų  poetą ir vertėją. „Neužmiršime mes šio šviesaus mūsų krašto žmogaus. Šiandien, prieš šią atminimo valandą, turbūt ne vienas supratome: reikia numirti, kad tave atrastų iš naujo“, - kalbėjo atminimo popietės iniciatorė Lina Eringienė.

Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonui Sigitui Bitkauskui pareiškus, kad jis nežino, ar yra sudarytas bažnyčios Kultūros vertybių registro sąrašas, Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinis padalinys patikino, kad situacija yra kitokia.

Praėjusiame laikraščio „Draugas“ numeryje rašėme apie apgailėtiną, tiksliau net nesančią priešgaisrinės apsaugos sistemą vienintelėje medinėje daugiakampėje bažnyčioje šalyje – Griškabūdžio bažnyčioje. Kalbėdamas apie nesaugomą kultūros objektą S. Bitkauskas minėjo, kad nežino, ar yra sudarytas vertybių sąrašas ir apskritai, kur toks sąrašas yra.

„Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage. Gerb. klebonui kun. S. Bitkauskui jie irgi prieinami“, - po publikacijos spaudoje informavo Marijampolės kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas. Jis persiuntė Griškabūdžio bažnyčios kultūros vertybių sąrašą, kuriame įrašyti 26 unikalūs objektai, tarp kurių minimi altorėliai, paveikslai, skulptūros, varpinė, veidrodis, sietynas, koplyčios ir kita.

Vasario 15 dienos posėdyje savivaldybės taryba papildė 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. T- 246 „Dėl projekto „Gelgaudiškio dvaro sodybos  restauravimas ir kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms (2 etapas)“.

Tarybos posėdyje priimtas sprendimas iš rajono savivaldybės Regioninės plėtros programų rėmimo skirti 642 822 litų ES lėšomis netinkamų finansuoti išlaidų padengimui, jei projekto „Gelgaudiškio dvaro sodybos restauravimas ir kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms  (2 etapas )“ bus skirti europiniai pinigai.

Antruoju etapu numatomas dviejų dvaro sodybos pastatų – buvusios oranžerijos ir kumetyno atkūrimas. Baigus projektą, bus sudarytos sąlygos oranžerijoje įrengti maitinimo, o kumetyne - apgyvendinimo patalpas, pritaikant jas neįgaliųjų poreikiams. Galutinį maitinimo ir apgyvendinimo  patalpų įrengimą atliks konkurso būdu išrinktas operatorius, o projekto metu atlikti pritaikymo viešbučiui ir restoranui bei jų aplinkos sutvarkymo darbai padarys objektus patrauklius investavimui. Įgyvendintas projektas leis išplėsti dvaro sodyboje vykdomų ūkinių - komercinių veiklų spektrą, sumažins sezoniškumo įtaką, padidins vietovės turistinį patrauklumą bei sudarys prielaidas didesnei pridėtinei vertei kurti.