Asta GVILDIENĖ

Visai neseniai Kauno Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vykusioje baigiamojoje respublikinio projekto „Čiurlionio miražai“ šventėje dalyvavo ir Griškabūdžio gimnazijos septintokė Agnė Simanavičiūtė su savo dailės mokytoja Rimute Amoniene. Antros vietos diplomante tapusi moksleivė sako, kad tai labiausiai netikėtas ir kol kas pats didžiausias jos pomėgio piešti įvertinimas.

Nuotr. Griškabūdžio gimnazijos septintokė A.Simanavičiūtė džiaugiasi piešimo konkursuose ją lydinčia sėkme.  

Nebūdama profesionalė ar Meno mokyklos mokinė, savo ir dailės mokytojos pastangų bei darbštumo dėka, tikrai puikiai įvertinta keliuose konkursuose, Agnė sako, kad piešimas pats smagiausias jos laisvalaikio užsiėmimas. Apie tai ir kalbiname ją.

Kada pradėjai piešti? Kaip tavo gyvenimas susijęs su piešimu?

Piešti pradėjau dar vaikystėje, kaip ir visi vaikai. Pirmasis mano mokytojas ir darbų vertintojas buvo tėvelis. Jis skatino mane neapleisti piešimo ir palaipsniui tai užėmė didžiąją mano laisvalaikio dalį. Kai buvau maža labai mėgau piešti įvairius animacinių filmų herojus ir gyvūnus, kuriuos jau žinojau. Profesionaliau piešti pradėjau nuo penktos klasės, paskatinta dailės mokytojos Rimutės Amonienės. Piešimas tikrai nėra pats svarbiausias užsiėmimas mano gyvenime. Tai tiesiog hobis ir širdžiai miela veikla laisvalaikiu.

Praėjusį sekmadienį Kudirkos Naumiestyje vyko verpėjų šventė „Dūzgia rateliai“, sukvietusi visą būrį rajono vertėjų. Šiais metais ji organizuota antrąjį kartą.

Nuotr. Verpėjos verpė, kedeno vilnas, suko siūlus pažadėjo būtinai dalyvauti kitų metų renginyje.

Kudirkos Naumiesčio kultūros centro direktorė Laima Mockevičienė, pernai pirmą kartą surengusi vertėjų šventę, tikriausiai neapsiriko. Ir šiais metais „Dūzgia rateliai“ sulaukė nemažo dalyvių dėmesio. Iš viso į renginį atvyko 13 verpėjų. Vyriausiajai jų, Genovaitei Dzidolikienei, beveik 90 metų, o ir visos kitos verpėjos, perkopusios aštuntąjį dešimtmetį. Tiesa, dalyvavo ir viena jaunesnė verpėja, tai „Šakijos“ ansamblio vadovė Virginja Snudaitienė.

L. Mockevičienė džiaugėsi, kad renginys sulaukia senjorių dėmesio, nes jos yra tikrosios kultūrinio paveldo puoselėtojos. Renginyje verpėjos verpė, kedeno vilnas, suko siūlus. Susirinkusiesiems buvo pasakojama apie tradicijas, šokami liaudies rateliai. Mažiausieji dalyviai ne tik šoko, bet ir žaidė senovinius žaidimus. Žodžiu, nei dalyviams, nei žiūrovams pramogų netrūko. Kaip teigė renginio organizatorė, svarbiausia, kad tokiame renginyje nebūtų pasyvių žiūrovų ir visi jaustųsi komfortabiliai.

Edukacinės popietės metu buvo apdovanotos visos verpėjos. Susirinkusieji vaišinosi liaudiškais valgiais – troškintais kopūstais, žirniais su spirgučiais, sūriu. Net ir pasibaigus renginiui niekas neskubėjo skirstytis. Verpėjos juokavo, kad ateinančiais metais tikrai negali numirti, nes kitais metais tiesiog privalo dalyvauti verpėjų šventėje.

Praėjusį šeštadienį Zyplių dvaro keramikos dirbtuvėse vyko Kolekcionuojančių varles asociacijos pleneras. Jame dalyvavo ne tik devyni KVA nariai, bet ir jų artimieji bei draugai, panorę iš molio nusilipdyti po žavią varlytę.

Nuotr. Kolekcionuojančių varles asociacijos nariai ir jų artimieji azartiškai įsitraukė į kūrybinį procesą – kiekvienas iš molio nulipdė po varlę.

Pasak Kolekcionuojančių varles asociacijos prezidentės Redos Pečiulienės, idėja kiekvienam nusilipdyti po molinę varlytę kilo vasaros sąskrydžio metu. Keramikė Eglė Kurcinkevičienė supažindino kolekcionierius su molio savybėmis, pamokė, kaip jį „prisijaukinti“.

„Iš pradžių buvo nuspręsta, kad varlytes lipdys tik Kolekcionuojančių varles asociacijos nariai, tačiau  labai greitai azartą pagavo ir kartu atvykę artimieji bei draugai, - pasakojo R.Pečiulienė. – Pleneras baigėsi tuo, kad visi mielai įsitraukė į kūrybinį procesą. Keramikei teks išdžiovinti, išdegti ir žaliai nuglazūruoti mūsų varlytes.“

KVA prezidentė prasitarė, kad nenorėtų apsiriboti vien tik sau malonia veikla. Ieškoma būdų, kaip asociacija galėtų prisidėti prie žaliųjų judėjimo „Gelbėkit varles!“ Tai būtų daug naudingesnė ir prasmingesnė veikla, nei dalyvauti asociacijos sąskrydžiuose ir  vakarėliuose.

Antradienio popietę Šakių viešosios bibliotekos aktų salėje vyko prisiminimų valanda, skirta Zanavykų krašto signatarams Saliamonui Banaičiui, Justinui Staugaičiui, Jonui Vailokaičiui atminti. Renginys buvo skirtas signatarų jubiliejiniams gimimo metams paminėti ir jų gyvenimo žygdarbiams prisiminti.  

Nuotr. Humanitarinių mokslų dr. R. Laukaitytė pakvietė prisiminti vyskupo J. Staugaičio gyvenimą.

Lietuvai reikšmingą Nepriklausomybės Aktą 1918 metų vasario 16 dieną pasirašė 20 to meto šviesuolių, iškiliausių Lietuvos vyrų, atsidavusių Tėvynei. Nepriklausomybės Aktą savo parašais užtvirtino net šeši Suvalkijos krašto šviesuoliai, tarp kurių trys, kilę iš Zanavykijos krašto. Bibliotekoje vykusio renginio metu buvo paminėtos spaustuvininko S. Banaičio ir vyskupo J. Staugaičio 145-osios ir pramonininko J. Vailokaičio 125-osios gimimo metinės.

Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Regina Laukaitytė su dideliu džiaugsmu prisiminimų popietėje susirinkusiai publikai pasakojo apie vyskupo J. Staugaičio nuveiktus didžiuosius gyvenimo darbus, prisimindama, jog vyskupas gyveno tuo metu, kai kūrėsi Lietuvos politinės partijos. J. Staugaitis priklauso tai kunigų kartai, kuri įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Iš pradžių tai buvo tik kunigų partija. „Simboliškai galėčiau suformuluoti, kad tuo metu Lietuvoje buvo dvi politinės linijos. Viena – prezidento A. Smetonos, kita – J. Staugaičio“, - kalbėjo R. Laukaitytė, pasakodama, jog J. Staugaitis pasisakė už tai, kad kunigai dalyvautų Lietuvos politikoje.

Lapkričio 26 dieną Sintautų kultūros centre žiūrovus liaudiškais šokiais ir muzika džiugino bei nuobodžiauti  neleido projekto „Suvalkijos krašto liaudiškos muzikos ir šokio festivalio „Vakaruškos“ dalyviai.

Nuotr.  „Vakaruškose“ smagiai sukosi Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos ir kultūros centro „Pynės“ šokėjėliai.

Jaunatviškumu trykšte tryško Kauno rajono Neveronių kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Kupolio rožė“, vadovaujamas Birutės Savickienės. Ant prieklėčio smagiai sukosi jaunimo liaudiškų šokių kolektyvai - Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos ir kultūros centro ansamblis „Pynė“ (vadovė Vitalija Venienė), Marijampolės muzikos mokyklos „Javonėlis“ (vadovė Alina Kvietkauskienė) ir Pilviškių „Santakos“ gimnazijos (vadovė Eglė Šeštakauskienė) šokėjai.

Pasak renginio vedėjos Vidos Kasiulaitienės,  kad žiūrovams nuo šokių akys neapraibtų, tarp pasirodymų šauniai griežė Liepalotų kapelijos muzikantai, vadovaujami Romo Skaisgirio. Į festivalį atvyko ir mūsų kraštietė Seimo narė Onutė Valiukevičiūtė, kuri yra ir viena iš pagrindinių projekto rėmėjų.

Renginio programą užbaigė rajono valdžios atstovų: vicemerės Rimos Rauktienės bei Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės, Sintautų kultūros centro direktorės Laimos Girdauskienės sveikinimai ir atminimo dovanos visiems šokėjams, muzikantams ir kolektyvų vadovams.

Projektą dalinai finansavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondas.

Praėjusio penktadienio vakarą Griškabūdžio miestelį užliejo gitaros muzikos garsai. Už romantišką koncertą „Gitaros ruduo“ žiūrovai dėkingi Griškabūdžio gimnazijos direktoriaus pavaduotojui Romanui Laurinaičiui ir kultūros centro vadovei Rasai Uzialienei.  

Nuotr. Koncerto „Gitaros ruduo“ dalyviai žiūrovams suteikė daug malonių akimirkų.

Muzikos gerbėjus tamsų vakarą linksmino gitaros virtuozas kaunietis Agnius Rušys, visiems gerai žinomas kasmetinių gitaristų festivalių „Bičnamyje“ organizatorius Arūnas Danielius, iš Bliuviškių atvykusi nuotaikinga kompanija: Tomas Skaisgirys, Valdas Sinkevičius su solistėmis Vaida Stankevičiene ir Jūrate Tumosaite.

Daug audringų plojimų sulaukė ir griškabūdiečių pasirodymai. Scenoje gitaros stygas virpino buvęs Griškabūdžio gimnazijos mokinys Tomas Mykolaitis, šiuo metu besimokantis Vilniaus pedagoginiame universitete, bei patys renginio organizatoriai R.Uzialienė ir R.Laurinaitis su savo mokiniais: Juste, Sandra bei Mindaugu.     

Gitarų muzika sušildė tamsų ir ilgą rudens vakarą ugningais ir romantiškais garsais.

Lapkričio 25-ąją Šakių rotušę papuošė plenero „Sintautai 2010“ dalyvių kūriniai. Tai paskutinis įvykdyto projekto akcentas.

Nuotr. Parodoje iš visų plenere dalyvavusių dailininkų buvo vienintelis V. Valentas.

Savo darbus žiūrovų akiai pateikė latvių tapytojai Jana Araja ir Gita Kravala, lenkės Elžbieta Kina ir Danuta Pruchnicka, vilniečiai Valentinas Ajauskas, Algis Augustaitis, Raigardas Kudirka, Vladas Lisaitis, Birutė Matijošaitytė bei kaunietis Vidmantas Valentas. Beje, jis vienintelis dalyvavo parodos atidaryme ir džiaugėsi turėjęs galimybę dalyvauti plenere, pabendrauti su dailininkais.

Pristatydama parodą projekto „Menų voratinklis“ vadovė, savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė pasidžiaugė, jog visas projektas jau ne tik sėkmingai užbaigtas, bet ir gerai įvertintas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Ją papildydamas Šakių krašto vietos veiklos grupės pirmininkas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis teigė, jog tai pirmasis, tačiau jokiu būdu ne paskutinis, kaimo bendruomenių projektas, skirtas meno sklaidai.

VšĮ „Sintautų akademija“ projektų vadovas Vitas Girdauskas pastebėjo, jog projekto metu vykęs pleneras ir ši paroda kartu yra ir Sintautų miestelio 450 metų jubiliejaus paminėjimo dalis.

Paroda Šakių rotušėje veiks iki gruodžio 12 dienos.