Tapo norma, kad mūsų visuomenėje geri darbai pastebimi tik prieš artėjančias didžiąsias metų šventes. Gerų žmonių dėka belaukiant švenčių prisimenami ir atokių kaimų sunkiai besiverčiančių šeimų mažiausieji vaikučiai. Trečius metus iš eilės Kriūkų seniūnijos mažyliams kalėdinį stebuklą dovanoja Rasa ir Dennis Vogelius.

Nuotr. Jau trečius metus iš eilės Kriūkų seniūnijoje sunkiai gyvenančių šeimų ikimokyklinio amžiaus vaikučiai turėjo progą susitikti su Kalėdų seneliu.

Danės ir Vytauto Pranaičių dukra Rasa Vogelius negali pamiršti Kriūkų krašto, kur praleido visas gražiausias vaikystės ir jaunystės vasaras. Ne vienerius metus gyvenusi Danijoje, kur sutiko savo gyvenimo žmogų Dennį, o dabar gyvenanti Vilniuje Rasa ir šiandien neabejinga širdžiai mielam kraštui. „Penkerius metus pragyvenome Danijoje. Vienintelė vieta, kur norisi grįžti – tai yra Kriūkai“, - kalbėjo dabar Vilniuje gyventi Rasa. Panašu, jog dabar savo meilę šiam kraštui Rasa ir Dennis atiduota dovanodami džiaugsmą mažiesiems šio kaimo vaikams. Jau trečius metus iš eilės Kriūkų seniūnijoje gyvenančių sunkiai besiverčiančių šeimų ikimokyklinio amžiaus vaikučiai geros valios žmonių dėka susitinka su Kalėdų seneliu, dovanojančiu jiems įspūdingas dovanas. Apskritai tokią idėją - rengti kalėdinius renginius vaikučiams inicijavo Rasos vyras Dennis. „Čia yra labai daug žmonių, kuriems neužtenka pinigų nupirkti vaikams dovanų. Danijoje yra tradicija surengti Kalėdas vaikams. Galvoju, kad ir Lietuvoje tai reikia padaryti. Vaikams reikia šilumos. Matau, kad čia yra daug liūdnų vaikų“,- kalbėjo Dennis. Pasak R. ir D. Vogelius, džiaugsmą mažiesiems jie daro visiškai nieko nelaukdami, nesitikėdami padėkos. Jie įsitikinę, jog apskritai reikia išmokti prisiimti atsakomybę už augančius vaikus. Pasak R. Vogelis, norisi, kad mažieji pajustų bendruomeniškumą. „Galbūt miesto vaikai daugiau privilegijuoti visokiais renginiais. Tačiau šie vaikai neturi kur daugiau nueiti. O čia susirenka iš vienkiemių“,- kalbėjo Rasa, tikėdamasi, jog bendruomeniškumo ugdymas jaunimą sulaikys nuo emigravimo į svečias šalis.

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Simboliška, kad besibaigiant metams aptariami nuveikti darbai, įvykiai, lydėję mus kasdienybėje. Praėjusį trečiadienį šventinis susitikimas nušurmuliavo ir Šakių viešojoje bibliotekoje. Čia paminėti svarbiausi bibliotekai įvykiai, pasidžiaugta jau penkerius metus turimomis labai geromis darbo sąlygomis, pasveikintos rajono bibliotekininkės.   

Nuotr. Jau penkerius metus Šakių viešosios bibliotekos darbuotojai dirba naujose patalpose. Ši simbolinė sukaktis buvo prisiminta trečiadienį vykusioje Bibliotekininko dienoje.

Tarpšventinę savaitę buvo prisiminti ir Šakių rajono bibliotekininkai. Praėjusį trečiadienį Šakių viešojoje bibliotekoje nuklegėjo Bibliotekininko diena. Priešpietį rajono bibliotekininkai buvo pakviesti į centrinės bibliotekos aktų salę, kur sveikinimo žodį tarė direktorė Regina Ūsienė. „Čia visų mūsų namai. Čia visi mes savininkai,- sveikinimo kalbą pradėjo direktorė. – Šiemet suėjo penkeri metai, kai mes dirbame šituose naujuose namuose“. R. Ūsienė, besidžiaugdama moderniomis bibliotekos patalpomis, negalėjo neprisiminti senųjų bibliotekos namų. „Ne vieną kartą, kai einu į Socialinių paslaugų centrą, suvirpa širdis lipant tais laiptais, nes ten praleista beveik 30 metų. Ir tie laiptai mieli, ir tas kabinetas mielas, ir tas pastatėlis mums visoms, tikriausiai, labai mielas“,- nostalgiškai kalbėjo direktorė.

Asta GVILDIENĖ

Gruodžio 15 dieną Gelgaudiškio vidurinės mokyklos aktų salėje atidaryta dvyliktokės Marijos Rinkevičiūtės tapybos ir keramikos darbų paroda. Ją organizavo pati jaunoji menininkė. Pasak merginos, ramybės ir gerumo laikotarpiu prieš Šv.Kalėdas taip norėjosi prisidėti prie mokykloje vykstančios Gerumo savaitės ir pradžiuginti savo draugus, mokytojus bei artimuosius paskutinių dvejų metų savo kūrybos darbais.

Nuotr. Nuo šešerių metų pradėjusi muzikuoti ir su muzika užaugusi, Marija ir šiandien nesiskiria su šiuo vaikystės pomėgiu.

Iš tiesų, Marijai staigmena pavyko. Ji savo brandumu nustebintų tikriausiai ne vieną kūrėją ar meno žinovą. „Apie mano kūrybą žinojo nedaugelis, todėl surengta paroda buvo lyg mažas stebuklas“, - prasitarė abiturientė, sakydama, kad dar vasarą kilo mintis surengti parodą paskutiniais metais besimokant Gelgaudiškio vidurinėje mokykloje.

Marija – tai žmogus, nuo ankstyvos vaikystės turintis ypatingą polinkį menui, viskam, kas gražu, subtilu, tikra, neleidžiantis veltui nė vienos savo gyvenimo valandos. Jaunosios menininkės teigimu, ji labai dėkinga Dievui už suteiktus gabumus ir polinkį menui. Tačiau, kad kažko pasiektum, visuomet reikia įdėti daug nuoširdaus darbo ir pastangų. Moksleivė patikino, kad vien gabumų nepakanka. Jai teko nemenkai paplušėti, kol pasiekė norimų rezultatų tiek muzikoje, tiek ir tapyboje.

Gruodžio 20 dieną Šakių „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje vyko jau tradiciniu tapęs labdaringas kalėdinis koncertas „Ant angelo sparnų gerumas supas“. Jo metu buvo ne tik aukojami pinigai, prieš Kalėdas pasieksiantys sunkiau besiverčiančiose šeimose gyvenančius moksleivius, bet ir šeštąjį kartą mokyklos bendruomenės nariams buvo išdalintos „Gerumo angelo“ nominacijos.

Nuotr. Labdaringo koncerto „Ant angelo sparnų gerumas supas“ metu šiemet sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams buvo suaukoti 1075 litai.

Pasak „Aukuro“ pagrindinės mokyklos direktoriaus Rolando Kučiausko, per penketą metų buvo įteikta 50 „Gerumo angelo“ nominacijų. Dvi nominantės, šios mokyklos bendruomenės narės, Eglė Pieniutaitė ir Gailutė Bimbienė, jau iškeliavusios Anapilin,  buvo pagerbtos tylos minute.

Pirmieji du Gerumo angelai iš R.Kučiausko rankų nutūpė į aktyvių mokyklos moksleivių Milonos Janeikaitės ir Redos Vaičiūnaitės delnus už tai, kad joms ne tas pats, kaip gyvena mokyklos bendruomenė, už tai, kad savo iniciatyva jos uždega ir kitus, paįvairindamos gyvenimą įvairiais renginiais.

Nominaciją „Namai, kurie laukia“ buvo pakviestas įteikti rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius. Su didžiausiu džiaugsmu už meilę ir namų šilumą „Gerumo angelas“ buvo perduotas antroko Manto globėjams Nidai ir Vidmantui Čepaičiams.  

Iki Šv. Kalėdų likus vos kelioms dienoms Šakių kultūros centre „Jaunystė“ šurmuliavo pirmoji rajone Kalėdinė rankų darbo gaminių mugė. Puikiai visiems žinomu devizu: „Kius kius kius į Šakius“ dovanėlių pirkti į mugę buvo kviečiami visi rajono gyventojai.

Nuotr. Pirmą kartą rajone įvykusi Kalėdinė rankų darbo gaminių mugė pavyko sėkmingai.   

Gruodžio 19 – 20 dienomis pirmą kartą Šakiuose šurmuliavo Zanavykų krašto  muziejaus bei Kultūros ir turizmo skyriaus inicijuota ir organizuota Kalėdinė rankų darbo gaminių mugė. „Kalėdinės mugės yra žinomos visame pasaulyje. Amatininkus kviečiame į įvairias šventes, žemdirbių, pavasario muges. Tad pagalvojome, jog prieš didžiąsias metų šventes reikia tokio renginio. Pradžia padaryta“,- sėkmingai įgyvendintu sumanymu džiaugėsi Zanavykų krašto muziejaus etnologijos specialistė R. Vasaitienė. Kultūros centre „Jaunystė“ dvi dienas būriavosi rankų darbo kūrinius bei dirbinius gaminantys rajono gyventojai ir kaimynai. Čia pirkėjų laukė ir švenčių stalui tinkančių gardėsių siūlantys pardavėjai. Apsilankiusieji mugėje galėjo įsigyti siūtų, megztų, nertų, siuvinėtų, veltų, drožtų dirbinių. Kalėdinėje mugėje buvo apie 50 įvairausių prekiautojų. R. Vasaitienė džiaugėsi mugėje buvusia gaminių įvairove. Jos pastebėjimu, antrąją mugės dieną, esant geresniam orui, pirkėjų buvo žymiai daugiau nei pirmąją.

Gruodžio 17 – 18 dienomis Šakių „Varpo“ vidurinėje mokykloje vyko Lietuvos patyrusių skautų Kalėdinė sueiga „AtrasKalėdas‘11”. Toks renginys buvo organizuojamas pirmą kartą, jame dalyvavo 14 – 18 metų skautai iš Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kybartų, Veiverių, Jurbarko, Šilalės, Griškabūdžio, Lukšių, ir žinoma, Šakių.

Nuotr. Šakiuose stovyklavę skautai sėmėsi kalėdinės dvasios.  

Visi renginio dalyviai priklauso didžiausiai Lietuvos skautiškai organizacijai „Lietuvos skautija“. Dauguma renginio dalyvių buvo  patyrę sausumos skautai, taip pat dalyvavo dvi patyrusios jūrų skautės, du kandidatai į vyresniuosius skautus, o renginiui vadovavo ir skautus prižiūrėjo dvi vadovės – Šakių V. Kudirkos draugovės draugininkė Daiva Kudule ir Marijampolės Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugovės draugininkė Audronė Levickienė.

Pasak pagrindinių renginio organizatorių, Šakių V. Kudirkos draugovės patyrusių skaučių Austėjos Dapkutės ir Gabijos Pašiūnaitės, skautai Šakiuose turėjo nemažai įdomios veiklos. Jie kepė kalėdinius sausainius, kuriais vaišino šakiečius. Be to,  žvarbų rytą šildė juos skautiška arbata, aplankė vaikų namuose augančius vaikus, papasakojo jiems apie skautus, mokė karpyti snaiges, lankstyti gerves bei lėktuvėlius. Ne gana to, susitikimo metu skautai kūrė ekologiškas kalėdines dekoracijas, varžėsi orientaciniame žaidime po naktinius Šakius, vakare dalyvavo tradiciniame skautiškame „lauže“.

Kitą skautų susitikimo dieną visi dalyvavo Šv. Mišiose. Grįžę diskutavo apie patyrusius skautus, juos kamuojančias problemas bei klausimus. Atvirai pasikalbėję ir išsakę savo nuomones, kupini naujų įspūdžių, patyrę skautai atsisveikino sueigos uždarymo rikiuotėje.

Baigiantis metams rajono kultūros darbuotojai vėl rinkosi draugėn. Šįkart paskutinį šių metų kultūrininkų susitikimą paįvairino neeilinė asmenybė, kompozitorė, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė - Nekrošienė.

Nuotr. Kompozitorė A. Žigaitytė – Nekrošienė tiki, jog Šakiuose įvykęs jos ir kultūros darbuotojų susitikimas nėra tik vienkartinis reiškinys.

Pirmą kartą Šakiuose viešėjusi Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė A. Žigaitytė - Nekrošienė Kultūros namuose susitiko su rajono kultūros darbuotojais. Susitikime kompozitorė kvietė mūsų rajono kultūrininkus bendrai diskusijai apie šalies muzikos kultūrą. „Matau Lietuvą be kultūrinės provincijos. Provincijos išvis neturi būti. Manau, kad provincija – tai tik mąstymo būdas. Ir jeigu mes mąstysime plačiai ir save matysime dideliais, tai tokiais mes ir būsime“, - akcentavo viešnia. Moteris nuoširdžiai gyrėsi esanti laimingas žmogus, kuris geriausia ką daro gyvenime, tai gerai klauso muziką. Ją vaikystės ir jaunystės dienomis supusi aplinka natūraliai įsupo į muzikinį gyvenimą. Pasak moters, būtent muzika jai padėjo išgyventi asmenines netektis. A. Žigaitytė - Nekrošienė ypač daug kalbėjo apie operinį dainavimą. „Tai įsivaizduokite, mes švenčiame Lietuvos 1000-metį neturėdami nė vienos salės, skirtos operai skambėti. Tapome visiška provincija, nes mes net neturime sąlygų išgirsti taip, kaip reikėtų civilizuotai tautai, normalią operą, normalų simfoninį orkestrą. Pas mus viskas yra tik pritaikyta.  Štai nuo 2000-ųjų turiu idėją pastatyti Lietuvoje tikrą operos teatrą“,- kalbėjo viešnia. Tikimasi, jog ateityje Šakių rajono kultūrinio gyvenimo atstovai palaikys kontaktą su kompozitore A. Žigaityte - Nekrošiene. Galvojama, kad rajone galėtų būti įgyvendinami kultūrininkams skirti kvalifikaciniai ciklai.