- Aprašymas

Nuotr. Pirmasis pasirodymas „ARCO“ festivalyje Adelei Antanaitytei buvo labai sėkmingas.
Groti smuiku Adelė pabandė prieš dvejus metus. Jai labai patiko klausytis orkestro muzikos ir išsiskiriančio iš visų instrumentų smuiko griežimo. Pradžia visada sunki. „Išmokti groti smuiku - tikrai nelengva užduotis. Buvo ašarų, buvo ir minčių viską mesti“, - prisipažino jaunoji smuikininkė, kuriai grojimas netrukdo nei gerai mokytis, nei užsiimti mėgiama veikla: piešimu, namuose auginamų šuniukų priežiūra ir svajone - vasarą išmokti jodinėti žirgu. Dėl šio noro Adelė išnaršė visą internetą, kol rado keletą žirgynų, kviečiančių laiką praleisti su mergaitės dievinamais gyvūnais.
Prieš pirmąjį savo pasirodymą konkurse Adelė labai jaudinosi. „Prakaitavo mano delniukai, drebėjo širdelė, tačiau pradėjusi groti temačiau tik savo smičių“, - pasakojo ji. Bet nugalėjusi scenos baimę, ji pasirodė puikiai. Smuiko mokytoja Gražina Duobienė labai džiaugėsi be klaidų atliktu kūriniu ir negalėjo patikėti tokia jaunosios mokinės sėkme. Tai paskatino tik dar daugiau laiko skirti grojimui smuiku. Aišku, kaip ir visiems jautriems meno gyslelę turintiems žmonėms, Adelei būna dienų, kai nenori net į smuiko pusę pažvelgti. „O paskui paimi, pabučiuoji mylimą instrumentą ir vėl groji“, - šypsojosi jaunoji smuikininkė.
Adelė mokosi Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos 3 klasėje. Pasak jos mokytojos Jūratės Daniliauskienės, ji ne tik viena iš geriausių mokinių, bet ir klasės seniūnė, lyderė, labai aktyvi, jautri ir bendraujanti mergaitė, patraukianti savo nuoširdžia šypsena ir kuklumu.
Skaityti daugiau... Komentuoti
- Aprašymas

Nuotr. Mažieji auklėtiniai su pasakos herojais nykštukais džiaugėsi darželio kieme papuošta eglute.
Gruodžio 7- ąją, skambant kalėdinei muzikai, darželio kieme vaikučiai išvydo plačiaskarę eglutę. Ji buvo pasipuošusi įvairiaspalviais burbulais, o aplinkui šoko pasakos „Snieguolė ir septyni nykštukai“ herojai nykštukai: Gudrutis, Čiaudutis, Niurzgutis, Drovutis, Žvaigždutis ir Linksmutis, į lauką pasikvietę pro langus žiūrinčius vaikučius. Nors mažiesiems auklėtiniams pirmą kartą darželio teritorijoje papuošta žaliaskarė buvo didelis netikėtumas, tik išėjus į kiemą, žiema visus pasveikino su pirmuoju sniegu.
Vaikai džiaugėsi linksmais nykštukais, puošnia eglute, šoko, žaidė, gaudė purias snaiges ir nuoširdžiai dėkojo darželio auklėtojoms už spalvingai papuoštą plačiaskarę.
- Aprašymas

Nuotr. Nors J. Pačerskio darbai dažniausiai eksponuojami nacionalinėse galerijose, dabar galimybę pasigrožėti jais turi ir šakiečiai.
Kaip yra teigęs dailės kritikas Kęstutis Šapokas, J. Pačerskio darbai išsiskiria iš bendro Rusijos dailės konteksto. Spalvomis ir emocijomis įkūnyti kūriniai nėra tokie radikalūs kaip XX amžiaus pradžios rusų avangardistų darbai. Pagrindinė J. Pačerskio kūrinių ypatybė – gebėjimas sujungti du pradus – intelektualųjį ir intuityvųjį. Kritiko vertinimu, šio menininko darbų pasaulis – ramus ir harmoningas. Juose daugiau susimąstymo ir filosofijos, nei noro stebinti ar griauti nusistovėjusius kanonus. Visgi dailininkas remiasi abstrakcionizmo pagrindu, bet gamta, pačia plačiausia prasme, kaip dalis kultūrinės refleksijos, jo kūriniuose lieka atpažįstama.
Ne taip dažnai tokių autorių darbus turi galimybę išvysti ir mūsų rajono gyventojai. Šįkart teko. Filosofas, rašytojas, bei buvęs kultūros atašė Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje Arvydas Juozaitis taip pat pripažino, kad J. Pačerskio darbai dažniausiai eksponuojami nacionalinėse galerijose ir džiaugėsi galėdamas pristatyti autorių Šakiuose. Už suteiktą galimybę pasigrožėti darbais, kurie, kaip teigė Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė, tik akyse atgyja, autoriui dėkojo rajono vadovybė. Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė vylėsi, kad ši paroda - tai žingsnis platesnio, glaudesnio bendradarbiavimo link. J. Pačerskiui parodos atidarymo metu buvo skirti gražiausi žodžiai bei sveikinimai.
Grafikos darbai Rotušėje bus eksponuojami porą savaičių.
„Draugo“ inf.
- Aprašymas

Nuotr. Akcijos metu bendruomenės moterys aplankė vienišus žmones, įteikė jiems simbolines dovanėles.
Keturnaujienos bendruomenės centro pirmininkė Aldona Narkūnienė pasakojo, kad šiais metais moterims kilo idėja šventę organizuoti ne vaikams, bet aplankyti vienišus, vyresnio amžiaus bendruomenės teritorijoje gyvenančius žmones. Tokių jos suskaičiavo 30. Pirmiausiai bendruomenės aktyvistės Birutė, Nijolė ir Aldona lankė tolimesnėse vietovėse gyvenančius, o vėliau ir gyvenvietėje apsistojusius asmenis. Į svečius moterys ėjo ne tuščiomis – su saldumynais, sveikinimais, simbolinėmis dovanėlėmis bei bendruomenės auksarankės Birutės Ūsienės nertais angelais. A. Narkūnienė tikino, jog žmonės lankytojas noriai priėmė, bendravo. „Tiesiog pasidalinome gerumu. Labai smagu, kai gali nustebinti ir nudžiuginti vienišą žmogų, palinkėti jam gražių švenčių, sveikatos“, - teigė bendruomenės centro pirmininkė. Finansiškai prie akcijos prisidėjo Sintautų seniūnija ir bendruomenės narė Nijolė Jonaitienė.
„Draugo“ inf.
- Aprašymas

Nuotr. Gelgaudiškio bendruomenė džiaugėsi savanorystės idėjomis ir juos vienijančiu bendrystės jausmu ir nei kiek neliūdėjo nelaimėję pagrindinio prizo.
Susumavus bendrus konkurso komisijos bei Nacionalinio radijo ir televizijos tinklalapio lankytojų vertinimus, iš devynių bendruomenių - finalininkių buvo išrinktos trys. Gelgaudiškiečiai dar su dviem bendruomenėm rungėsi nominacijoje „Už kūrybiškumo ugdymą, kultūros tradicijų išsaugojimą ir sklaidą“. Komisijos sprendimu pagrindinis prizas atiteko Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrijai.
Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ pirmininkės Genutės Žilinskienės teigimu, jie nenusiminė, o atvirkščiai nuoširdžiai džiaugėsi garbaus amžiaus sulaukusių senjorų pergale. „Mums viskas dar ateity, - juokėsi ji. – Kitais metais ir vėl teiksime paraišką šiam konkursui. Juk ne pagrindinis prizas yra svarbiausia. Svarbiausia patirties kaupimas, tobulėjimas ir suvokimas, kad savanorystė – labai graži ir didelė misija.“
- Aprašymas

Praėjusį šeštadienį buvo galima stebėti gana retą reiškinį – pilną Mėnulio užtemimą, kuris Lietuvoje buvo matomas ne visas. Užtemimo metu ant Mėnulio, nusidažiusio oranžine ir rausva spalva, galėjome matyti aušros ir saulėlydžio spalvas vienoje ir kitoje Žemės pusėje realiu laiku. Spalvos intensyvumas priklauso nuo tuo metu aušros ir saulėlydžio zonoje esančio debesuotumo bei dulkių kiekio aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Jei Žemėje nebūtų atmosferos, Mėnulis tiesiog nebūtų matomas žvaigždėtame danguje.
Iki mėnesio pabaigos galima stebėti visas plika akimi matomas planetas: Merkurijų, Venerą, Marsą, Jupiterį, Saturną, Neptūną ir Uraną bei kelionę Heraklio žvaigždynu tęsiančią Garado kometą. Nuostabiausia tai, jog jos ryškis vis dar auga, taigi, kitų metų pradžioje ji bus matoma dar geriau, galbūt akylesni stebėtojai tamsiame danguje netgi įžiūrės ją ir be teleskopų.
- Aprašymas

Nuotr. Moterys džiaugėsi galėdamos išbandyti vis naujus rankdarbius. Paskutiniojo užsiėmimo metu jos kūrė sutažo sages.
Į ketvirtą susitikimą susirinkusios moterys džiaugėsi, kad sąjunga suteikia galimybę realizuoti save, atsipalaiduoti ir puikiai praleisti laiką. Užsiėmimus vedanti kriūkietė Teresė Virokaitienė paskutinįjį užsiėmimą mokė daryti sutažo sages, kurios daugeliui moterų buvo naujas ir negirdėtas atradimas. Prieš tai jos vėlė veltinį, darė iš vielos medelius. „Man nepatinka viena technologija, tad aš jungiu daugelį ir žiūriu, kas bus“,- kalbėjo T. Virokaitienė, išbandžiusi daugybę rankdarbių formų. Moteris yra minėjusi, kad įmanoma kurti iš to, kas papuola po ranka.
Sąjungos vadovė Stasė Vasaitienė džiaugėsi, kad kriūkietė moko savanoriškai, be jokio atlygio. Po du kartus per mėnesį į susitikimus susirenkančios moterys tikino, jog svarbiausia – noras gyventi kitaip. Jos neniurna, o save realizuoja kurdamos rankdarbius. „Parodome, ką mokame, pasidžiaugiame vieni kitų darbais ir gyvename toliau. Svarbiausia, kad yra noro, proto ir medžiagų, iš kurių kuriame“, - tikino sąjungos pirmininkė.
„Draugo“ inf.
- Aprašymas

Gelgaudiškio kultūros centro direktorius Edgaras Pilypaitis žinomas, kaip aktyvus visuomenininkas, turintis puikų balsą. Jo puikūs dainavimo gebėjimai buvo įvertinti lapkričio pabaigoje Kaune vykusiame šeštajame vokalinės muzikos konkurse „Iš širdies į širdį – 2011”. Gelgaudiškio kultūros centro solistas klasikos kategorijoje tapo I laipsnio laureatu, jam įteiktas klasikos kategorijos laimėtojo žymuo.
Nuotr. Gelgaudiškietis E. Pilypaitis konkurse „Iš širdies į širdį“ klasikos kategorijoje tapo I-ojo laipsnio diplomantu.
Turiu prisipažinti, jog prieš kelerius metus Gelgaudiškio kultūros centro direktorių E. Pilypaitį, kaip išraiškingo balso savininką, pirmą kartą pastebėjau šio miestelio dvaro dienų renginyje. Nepamenu, kokį tada jis atliko kūrinį, bet man ilgam įsiminė jo puikus balso tembras. Tiesa, tada nuoširdžiai nusistebėjau, kad rajone esama tokių balsingų žmonių. Apie E. Pilypaičio dainavimą bei pasiekimus šioje srityje kalbamės su juo pačiu.
Paieška
Archyvas
Paskutinės naujienos
Populiarios naujienos
UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos