baneris leidinys

32 seniūnijos varžysis dėl geriausiųjų vardo Nacionalinio seniūnijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ finale. Tarp jų ir Lukšių, Griškabūdžio bei Kidulių seniūnijos.
 
Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą konkursą inicijavo Kultūros ministerija, siekdama skatinti bendruomeniškumą, stiprinti vietos savivaldą. Iš viso konkurse buvo sulaukta per 60 paraiškų, kuriose konkurso dalyviai pristatė per pastaruosius penkerius metus nuveiktus darbus, padėjusius suvienyti bendruomenę, įtraukti jos gyventojus į įvairias veiklas ir atnešusius lauktų pokyčių seniūnijos gyvenime. Jau rašėme, kad paraiškas konkursui pateikė Lukšių, Griškabūdžio bei Kidulių seniūnijos. Visos trys varžysis ir tolimesniame konkurso etape.
Liepos 14-22 d. Rumšiškėse vyko tautinė skautų stovykla „Laužų karta“, į kurią susirinko 3 tūkst. 300 skautų iš 23 pasaulio šalių. Tarp jų ir 42 mūsų rajono Lukšių Vinco Grybo gimnazijos ir Šakių „Varpo“ mokyklos skautai. Ši skautų stovykla ypatinga ne tik savo mastu, bet ir svarbia data – Lietuvos skautai šiemet švenčia 100-ąjį gimtadienį.
 
Lietuvos liaudies buities muziejuje devynias dienas veikė tikras skautiškas miestas su palapinių alėjomis, parduotuvėlėmis, mokymų erdvėmis ir net skautišku restoranu. Šiame miestelyje įsikūrė ir 28 Lukšių Vinco Grybo gimnazijos skautai bei juos atlydėjusios mokytojos Jolita Zokienė ir Vilija Leveckytė. Prie jų prisijungė 14 Šakių „Varpo“ mokyklos skautų su mokytoja Daiva Sabaliauskiene. Stovyklos metu jie ne tik keliavo į žygius, domėjosi mokslu, technologijomis bei amatais, bet ir mokėsi skautiškų gyvenimo gamtoje gudrybių.
striupai1
Nuotr. Striūpų ir Girėnų kaimų gyventojai pirmą kartą rinkosi į tokį kaimynadienį.


Liepos 21 d. visi Striūpai rinkosi į šv. Mišias už buvusius ir esamus kaimo gyventojus, o po jų vaišėmis nešini skubėjo į Žaliosios gatvės pievelę. Čia Girėnų kaimo bendruomenė su jos pirmininke Irena Sakalauskiene priešakyje organizavo šventę, skirtą Striūpų kaimo 225-mečiui paminėti.
atidengimas griskabudis
Nuotr. Atminimo lentas su savanorių pavardėmis Griškabūdyje atidengė rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis (kairėje) ir Lietuvos savanorio Vinco Preikšos sūnus Jonas Preikša.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Liepos 22-osios vidurdienį gausus būrys griškabūdiečių, rajono visuomenės bei politikų susirinko prie Griškabūdžio seniūnijos pastato, kur buvo atidengtos atminimo lentos, skirtos 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Griškabūdžio valsčiaus savanoriams ir Vyties kryžiaus kavalieriams. Prisiminimais dalijosi artimieji, aidėjo karių salvės bei dainos.
melynes
A. J. Repšio nuotr. Konditerijos konkurse „Gardžiausias mėlynių pyragas“ buvo nominuotos penkios dalyvės, visos šeimininkės, gaminusios patiekalus, apdovanotos rėmėjų dovanomis.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį savaitgalį į Lekėčius žmonės traukė ne miško gėrybių rinkti, bet į miestelio centre jau ketvirtą kartą vykstantį Mėlynių festivalį. Pramogos tiek jauniems, tiek vyresniems prasidėjo nuo pat ryto – vyko įvairios sportinės varžybos, gausybė prekybininkų ir tautodailininkų kvietė apsipirkti, šeimininkės jau iš vakaro konkursui kepė pyragus. Buvo ištarti padėkos žodžiai ne vienam žmogui, puoselėjančiam Lekėčių kraštą. Scenoje skambėjo žinomų Lietuvos atlikėjų dainos, o jaunimas šėlo diskotekoje iki antros valandos nakties.
Tulauskaitė
Nuotr. Poetę Gražiną Tulauskaitę jos tėviškėje, prie paminklinio akmens, prisiminė rajono visuomenė.


Liepos 20 dieną Lekėčiuose buvo minimos poetės Gražinos Tulauskaitės 110-osios gimimo metinės. Aukotos šv. Mišios, poetė prisiminta jos tėviškėje, kur apie ją byloja tik atminimo ženklas.

Minėjimas pradėtas šv. Mišiomis Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčioje. Po jų lekėtiškiai ir rajono kūrėjai keliavo į poetės tėviškę, esančią šalia kelio į Novaraisčio ornitologinį draustinį. Deja, senųjų namų jau nelikę, čia auga liepa, metalinė lentelė su simboline atversta knyga žymi poetės G. Tulauskaitės gimtinės vietą.

Poetė čia gimė 1908 m., Kaune baigė gimnaziją ir universitetą, dirbo pedagoginį darbą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau gyveno JAV. 1990 m. poetė mirė Čikagoje, kur ir palaidota.

Poetės, mokytojos G. Tulauskaitės (1908–1990) vardas ikikarinės Nepriklausomos Lietuvos literatūriniame kultūriniame gyvenime tarp moterų kūrėjų užėmė pirmąsias pozicijas.

1924 metais, pasirodžius pirmiesiems eilėraščiams spaudoje, įžengė į literatūros pasaulį. Vėliau kūrybą spausdino įvairiuose žurnaluose, almanachuose, antologijose, metraščiuose – Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje. Poetės kūrybinis derlius – penkios knygos.

Svečių būryje buvo poetės tolimi giminaičiai, kurie minėjo, kad G. Tulauskaitę pažįsta tik iš literatūrinių šaltinių. Jie džiaugėsi, kad praėjus daugeliui metų poetės atminimas vis dar gyvas.

Daug biografinės medžiagos apie poetę sukaupęs Kauno Maironio muziejus.

Šventėje pasirinktas poetės eiles skaitė Lekėčių literatų klubo „Šilagėlė“ kūrėjai – Antanas Šilingas, Regina Klimaitienė, Dalia Sutkuvienė. Lekėtiškiai sako, kad tėviškėje, medžių paunksmėje, slepiasi G. Tulauskaitės praeities šešėliai. Čia smagu ir gera užsukti ir ne jubiliejaus proga.
„Draugo“ inf.
cirkas2
Nuotr. Su cirko virtuve stovykloje susipažįsta rajono dienos centrus lankantys vaikai.


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Kiekvieną vasarą ir vaikai, ir tėvai susiduria su tokia pačia problema – ką veikti vasaros atostogų metu? Kaip ir kasmet, Šakių cirko mokykla siūlo puikią išeitį – vasaros stovyklą, į kurią šiemet pakviesti ne tik cirko mokyklos auklėtiniai, bet ir rajono dienos centrus lankantys vaikai. Tai nuostabi galimybė pamatyti cirko užkulisius ir patiems pamėginti atlikti vieną ar kitą cirko triuką.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė  įsakymą, patvirtinantį Kultūros paso koncepciją – už 15 eurų mokiniai galės pasirinkti vidutiniškai keturias kultūros ir meno paslaugas, t.y. kultūros renginius, kultūrinės edukacijos užsiėmimus ar kultūros renginius, kuriuose įtraukiama ir kultūrinė edukacija.

Pasak kultūros ministrės, kultūros paso tikslas – nuo mažų dienų ugdyti mokinių kultūros suvokimą,  meninį skonį, skatinti juos įsitraukti į kultūrines veiklas, kad susitikimas su kultūra, jos poreikis taptų jauno žmogaus būtinybe ir gyvenimo dalimi.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos