baneris leidinys

Gelgaudiškio dvaro sodybos rūmuose Kultūros paveldo departamento Restauravimo taryba priėmė rūmų pirmo aukšto patalpoje esančias dvi restauruotas krosnis.

Tvarkybos darbai etapais Gelgaudiškio dvaro sodyboje ir rūmuose yra vykdomi jau nuo 2009 metų. Iš viso rūmuose išlikę 12 krosnių, o rūmų puošmena – vestibiulyje restauruotas žalias majolikinis židinys su dviem krosnimis iš kraštų.
teatru svente jablonskyneje
Teatrų šventė vainikavo projektą „Vasara Jono Jablonskio tėviškėje“,  ypač žiūrovus džiugino Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatro aktorių charizma. L. Poškevičiūtės nuotr.


Kai soduose noksta obuoliai, laukuose gelsvuoja rugių varpos, pievose griežia žiogai, į kalbininko Jono Jablonskio tėviškę Rygiškių kaime suguža teatro mėgėjai. ŠiųmeteTeatrų švente baigėsi jau antri metai vykstantis Griškabūdžio kultūros centro projektas „Vasara Jono Jablonskio tėviškėje“.
cekausko muziejui10
Muziejaus įkūrimo dešimtmečio proga jo kiemą papuošė  (iš kairės) kalvio Evaldo Kapčiaus ir skulptoriaus Gedimino Jėčio bendras darbas, ženklinantis muziejaus įkūrėjo Ginto Čekausko indėlį į krašto kultūrą. L. Poškevičiūtės nuotr.


Dešimtmetį švenčiantis Čekauskų etnografijos muziejus – tikras kultūros ir Šakių krašto istorijos sergėtojas. Tad rugpjūčio 9 d. Lekėčiuose rinkosi „jubiliato“ bičiuliai ir svečiai. Muziejaus įkūrėjo Ginto Čekausko sodybos kieme sukosi šokėjų poros, skambėjo kapelos muzika, sode kaukšėjo kalvio kūjis, buvo žiedžiamas molis ir veriami šiaudų sodai.
pazaislis
Aštuonios statinės aukso arba aštuoni milijonai auksinų – tokia XVII amžiaus investicija į Pažaislio kamandulių vienuolyną! Iš tiesų tikslios sumos, kiek išleista vienuolyno statyboms, niekas ir po šiai dienai nežino. Šiandien žvelgiant į Pažaislio šedevrą nublanksta visas pasaulio auksas, visi milijonai...

Atokiame miške, ant Pažaislio kalno pastatytas sakralinis kompleksas – vienas gražiausių brandžiojo baroko perlų ir pavyzdžių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės bei Rytų Europoje. Didiko pasirinkta vieta tais laikais sukėlė daugybę spėlionių ir apipynė vienuolyną įvairiausiomis legendomis. Pasakojama, kad kancleris, išvargintas karų, niokojusių Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sumanė pastatyti šventovę ramioje vietoje. Taip tikėdamasis, kad vienuoliai savo maldomis išprašys Dievo malonės ir pagaliau įsiviešpataus taika. 1660 m. LDK kancleris raštu kreipėsi į Kamandulių ordino vyresnybę Romoje, pasižadėdamas finansuoti bažnyčios ir vienuolyno statybas. Netrukus gavęs aukščiausių bažnyčios vadovų sutikimą ir palaiminimą, su dviem Krokuvos Bielianų kamandulių vienuoliais ir architektu išsirinko nuostabiai vaizdingą miško vietovę netoli Kauno – Pažaislį. Nupirkęs ją iš Kauno žemės teisėjo Samuelio Oborskio pavadino Ramybės-Taikos kalnu (Mons Pacis). Nenusakomo grožio įspūdingąjį sakralinį šedevrą kūrė geriausi bei garsiausi Italijos menininkai. Apie ansamblio grožį ir prabangą sklido garsas per visą šalį ir už užjūrio, jo statyboms sunaudota daugiausiai marmuro.
balio kaukes
15 norinčių atrasti save žmonių, padedami teatro ir kino aktoriaus Leonardo Pobedonoscevo, aiškinosi, kaip mūsų gyvenimą veikia kaukės ir kaip naudojant kūnui skirtas praktikas atverti protą bei vaizduotę. Organizatorių nuotr.

Rugpjūčio 9 dieną pakviestas patyriminio seminaro organizatorės Jūratės Arštikaitienės į Šakius buvo atvykęs teatro ir kino aktorius Leonardas Pobedonoscevas, kuris vedė renginį su Sakralinėmis Balio (Indonezijos) kaukėmis. Balyje vyras susipažino su mokytoju Per Brahe (Mr. Topeng), kuris jam padėto atrasti ryšį tarp Michailo Čechovo aktorinės sistemos ir hindu kultūros – Balio salos kaukių ir tradicinių šokių.
dvaro puota kiduliuose
Tarp istorinių šokių kolektyvų „Reverence“ (Marijampolė), „Trepsis“ (Rietavas), „Saltare Festum“ (Veliuona), „Il ballo della luna“ (Kiduliai) užsimezgusi draugystė džiugino žiūrovus. M. Būblaitytės nuotr.

Nors ištisus metus į Kidulius užsuka turistai, o renginiai laisvalaikio salėje džiugina ne tik vietinius, dvaras visu gražumu visuomenei atsiveria tik tą vieną savaitgalį metuose ir nuodėmė būtų tai praleisti tiems, kurie mėgaujasi dvariška kultūra. Organizatoriai kviečia prisiminti 19-ojo amžiaus puotas užmiesčio dvaruose ir puoselėja seniai pamirštas tradicijas, kur reikšmingas gali būti kiekvienas šokis, kiekvienas vėduoklės mostas ar šachmatų partija. Šiuolaikiška dvaro kultūros interpretacija užsiima Šakių kultūros centro Kidulių laisvalaikio salės darbuotojai, savanoriai, aktyvūs bendruomenės nariai ir kiekvienas, kuris tampa šventės dalimi, o ne pasyviu stebėtoju.
grybu svente jankuose
„Grybų karalienės“ karūna šiemet pasipuošė daugiausiai grybų pririnkusi Rasos Stanislovaitienės (centre) šeima. L. Poškevičiūtės nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Rugpjūčio 8 d. pasipuošę Jankai (Kazlų Rūdos sav.) pasitiko svečius ir kraštiečius, sugužėjusius į tradicinę Vasaros ir grybų šventę, prasidėjusią ryte sporto varžybomis. Vakarop į erdvę renginiams prie seniūnijos suplūdo žiūrovai, kurie stebėjo „Grybų karaliaus“ rinkimus, klausėsi garbių svečių sveikinimų bei mylimų atlikėjų koncerto.
bardai bicnamyje
Penktadienį kaimo turizmo sodyboje „Bičnamis“ vėl gausiai rinkosi lyrinės muzikos gerbėjai. Čia 21-ąjį kartą gražiausias eiles, dainas ir muziką dovanojo bardai-gitaristai. D. Pavalkio nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Šiltas vasaros vakaras, ąžuolų paunksmė, puiki nuotaika, skambios gitarų melodijos ir eilės – visa tai jau 21-ąjį kartą buvo galima surasti Šakių priemiestyje, svetingoje kaimo turizmo sodyboje „Bičnamis“. Renginyje sklandanti aura nenusakoma – visi čia atvykstantys greitai atsikrato oficialumo ir tampa tarsi viena didele šeima – ne tik klausosi programos, bet ir bendrauja, gerai leidžia laiką.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos