baneris leidinys

malunas liepalotai
Bališkių kaime (Lukšių seniūnijoje) prie kelio stūksantį vėjo malūną gerokai paveikęs ir laikas, ir čia užsukantys lankytojai, bet jo šeimininkas Vidas Cikana sako, kad malūną reikia aptvarkyti ir išsaugoti kaip vertingą istorinį paveldą. D. Pavalkio nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Kaip toje Virgio Stakėno dainoje „Snaudžia malūnas prie kelio“, taip ir Lukšių seniūnijoje, Bališkių kaime, šalikelėje snaudžia medinis malūnas. Liepalotų ir kitų aplinkinių kaimų žmonės sunerimo, kad šis malūnas labai prastai atrodo. Žmonių nuomone, reikia jį arba sutvarkyti, arba nugriauti.
zypliai is oro
Nors galutiniai sprendimai nepriimti nė dėl vienos kultūros įstaigos, teigiama, kad kebliausias ir daugiausiai emocijų keliantis yra Zyplių dvaro ansamblio teritorijoje veikiančių įstaigų klausimas. L. Arštikaitis (Dvam_Keturi) nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu prabilta apie numatomus pokyčius kultūros sektoriuje, taip pat Šakių turizmo ir informacijos centro (TIC) perspektyvas. Galimi sprendimo variantai jau galėtų būti teikiami šį mėnesį posėdžiausiančiai savivaldybės tarybai, kuri ir priims galutinį sprendimą.
sudargas spektaklis
Sekmadienį Sudargo bažnyčioje vyko spektaklio „Širdys pilnos lietuviškų žodžių“ premjera – vaidmenis atliko patys aktyviausi šio krašto žmonės, o pats vaidinimas skirtas kunigui, knygnešiui Martynui Sederevičiui atminti. R. Plaušinaitytės-Šerkšnienės  nuotr.


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Sekmadienį po šv. Mišių Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje parapijiečių širdys prisipildė lietuviško žodžio tikrąja to žodžio prasme – čia pristatyta spektaklio „Širdys pilnos lietuviškų žodžių“ premjera. Teatralizuotas pasakojimas, kurį dovanojo patys aktyviausi ir kūrybingiausi bendruomenės žmonės, skirtas knygnešių tėvo kunigo Martyno Sederevičiaus atminimui.
varpo drama30
Spektaklyje „Atžalynas“ vaidino kelių kartų aktoriai, kurie tik darkart įrodė, kad buvusių aktorių nebūna, o studijos žmonės – viena didelė teatrą mylinčių žmonių šeima. Nuo scenos sklindančios emocijos dažnam gniaužė kvapą, nes visuomet paveiku tai, kas tikra.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį šeštadienį Šakių kultūros centras tiesiog alsavo kūrybiškumu, jaunatviškumu ir nesuvaidintu jausmu. Čia vyko „Varpo“ dramos studijos 30-ies metų kūrybinės veiklos šventė, kurios metu darkart įsitikinta, kad buvusių dramistų tiesiog nebūna. Kelių kartų aktoriai pristatė spektaklį, liejosi prisiminimai, sveikinimai, atidaryta ir fotografijų paroda, o kantriausieji vakarą užbaigė su grupe „8 kambarys“.
amoris
Buvęs ilgametis Lukšių seniūnas, skulptorius Vidas Cikana parapijai dovanojo skulptūrinę kompoziciją – Šventąją Šeimą, tvirtindamas, kad perteikti Šventojo Juozapo asmenybę skulptūroje nebuvo labai sunku, tik reikėjo nemažai laiko. L. Poškevičiūtės nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Šv. Juozapo ir Šeimos metams paminėti Lukšiuose surengta iškili šventė – Lukšių Šv. Juozapo bažnyčioje aukotos šv. Mišios už šeimas, šventoriuje iškilo Šventosios Šeimos skulptūra. Saulėtas rugsėjo 26 d. oras leido po Mišių gausiai susirinkus klebonijos kiemelyje pasidžiaugti bendryste.
suduvos metai KN
Seimo narys Giedrius Surplys kvietė diskusijai apie Sūduvos metų paminėjimą ir palaikė mintį, kad reikia koncentruotis į keletą svarbesnių akcentų, tačiau, jo manymu, reikia ne forsuoti, bet skubėti atsipalaidavus. D. Pavalkio nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Pirmadienį Kudirkos Naumiestyje, Vinco Kudirkos muziejuje, vyko Seimo nario Giedriaus Surplio inicijuota konferencija, skirta padiskutuoti, pagalvoti bei pasitarti, tai kaipgi regionas minės 2022-uosius – Sūduvos metus. Minčių išsakyta daug ir įvairių, tad dabar svarbiausia susikoncentruoti ir dirbti ranka rankon.
tremtiniai3
Kaip ir kasmet, taip ir šį rudenį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių skyriaus nariai susirinko paminėti paskutinių masinių trėmimų į Sibirą aukas – prisiminti ir pagerbti tie, kurie buvo ištremti 1951–1952 metais. D. Pavalkio nuotr.


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Praėjo septynios dešimtys metų po to, kai įvyko paskutinis masinis trėmimas į Sibirą – operacija „Osen“ („Ruduo“), o tremtinių širdyse viskas menasi taip, lyg tai būtų vykę vakar. Paminėti šios mūsų tautos tragedijos, pagerbti jos aukas, kaip ir kasmet rudenį, prie Tremtinių memorialo Šakių senosiose kapinėse rinkosi tie, kurių likimus palietė tremtis.
koplytele2
Ilgus metus Plieniškių koplyčia ir kapinių priežiūra besirūpinanti Danutė Baltrušaitienė pasakoja, kad koplyčia nuolat rūpinosi dvasininkai, patys parapijiečiai, ir teigia, kad koplyčios altorius yra senesnis nei pati koplyčia. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Plieniškių koplyčia – veikianti kapinių koplyčia, esanti apie 5 km į šiaurę nuo Šakių, šalia kelio Šakiai–Prūseliai. Tikintieji nori suremontuoti šį sakralinį pastatą.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos