Pastaruoju metu ypač didėjant melžiamų karvių produkcijai, nustatoma vis daugiau ligų, pasireiškia naujos, ankščiau retai nustatytos ligos. Svarbu pažymėti tai, kad dažniausiai karvės serga po apsiveršiavimo. Tuo metu karvei trūksta pagrindinių maisto ir mineralinių medžiagų, dažnai nusilpsta jų imunitetas. Karvių susirgimui taip pat didelės įtakos turi bandos dydis. Yra žinoma, kad kuo didesnė banda, tuo didesnė tikimybė sirgti tiek užkrečiamomis, tiek neužkrečiamomis ligomis.

Nuotr. Karvė yra toks sutvėrimas, kad jeigu turi daug riebalų, tai po apsiveršiavimo ji pirmiausia įsisavina ne pašare esančias maisto medžiagas, o naudoja savo kūno riebalus.

Po apsiveršiavimo karvės gali sirgti daugybe ligų, pradedant nuo tokių kaip parezė po apsiveršiavimo, ketozė, tešmens uždegimu, joms gali pasisukti skrandis ir dar daug kitų. Kaip minėjau šios ligos dažniausiai pasireiškia karvei apsiveršiavus. Ir todėl daugumos šių ligų priežastys yra panašios. Pagrindinės šių ligų priežastys yra šėrimo klaidos, maisto medžiagų trūkumas pašare, karvių įmitimas, ir kitos. Jau senai yra žinoma, kad geriau panaikinti ligos priežastį, negu vėliau jau gydyti sergantį gyvulį. Mano minėtų ligų priežasčių pašalinimas turėtų būti bendras. Todėl, kad šių ligų priežastys panašios, karvės serga daugybe ligų, tik galbūt ne visas jas matome. Pvz. karvei susirgus pareze, dažnai po to padidėja somatinių ląstelių, arba pakinta pieno kokybė. Jeigu karvei pasislinko skrandis, ji labai dažnai kartu serga ir ketoze, bendras šių ligų požymis – karvės liesėjimas po apsiveršiavimo ir dar daug kitų.