Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų. Palyginus su praėjusiųjų metų pradžia, šalies gyventojų skaičius sumažėjo 28,4 tūkst. (0,9 procentais). Tai įvyko dėl dviejų priežasčių: 75,9 procentų bendro sumažėjimo sudarė neigiama tarptautinė migracija (21,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) ir 24,1 procento – neigiama natūrali kaita (mirė 6,8 tūkst. daugiau žmonių negu gimė kūdikių).  

Šių metų pradžioje 103 miestuose gyveno 1 mln. 995 tūkst. (67 proc.) šalies gyventojų, kaime – 984 tūkst. (33 proc.) Penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybėse gyveno 41 procentas gyventojų. Ketvirtadalis šalies gyventojų gyveno Vilniaus, penktadalis – Kauno apskrityje. Gyventojų skaičiumi mažiausios – Tauragės, Utenos, Telšių, Alytaus ir Marijampolės apskritys. Jose gyveno nuo 4 iki 5 procentų šalies gyventojų.

2012 metų pradžioje Šakiuose gyveno 5 tūkst. 987 gyventojai (2006 m. – 6 tūkst. 540), Gelgaudiškyje – 1714 (2006 m. - 1974), Kudirkos Naumiestyje – 1709 (2006 - 1938). Visoje Šakių rajono savivaldybėje pernai gyveno 32 tūkst. 52 gyventojai.

Šių metų pradžioje moterys sudarė 54 procentus visų gyventojų, vyrai – 46 procentus. Kas šeštas vyras ir kas ketvirta moteris buvo 60 metų ir vyresnio amžiaus.

2012-uosius palyginus su 2011 metais, sumažėjo emigrantų skaičius, padidėjo į Lietuvą grįžusių LR piliečių skaičius.

„Žiburio“ gimnazijos valgykloje – spalvinga skėčių ekspozicija, skirta Tolerancijos dienai.

Nuotr. Gimnazistai sukūrė didelius skėčius. Po jais turi tilpti visi – tokia šiemetinės Tolerancijos dienos idėja.

Kaip pasakojo gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė, šiai dienai mokiniai ruošėsi iš anksto – kiekviena klasė sukūrė po skėtį. „Atskiro renginio nedarome, tačiau Tolerancijos dieną prisimename ir norime pažymėti. Mokiniai padarė didelius skėčius. Pagrindinė to mintis, kad būtume tolerantiški ir visiems po šiais skėčiais atsirastų vietos“,- teigė J. Mozūraitienė.

Asta GVILDIENĖ

Beveik prieš porą savaičių sostinės S. Dariaus ir S. Girėno aeroklube Kyviškėse vyko Vilniaus miesto akrobatinio skraidymo taurės ir respublikinės B kategorijos varžybos. Jose su svajonių lėktuvu į padangę išsiveržė mūsų kraštietis Šarūnas Staniulis, kilęs iš Daukantiškių kaimo (Gelgaudiškio sen.). Nors visose programose lakūnas parodė geriausius rezultatus, tačiau suklydo atlikdamas bandomąją figūrą. Tai ir nulėmė bendrą antrąją vietą varžybose.

Nuotr. Lakūnas Š.Staniulis skraidyti svajojo nuo pat vaikystės.

Skraidyti svajojo nuo vaikystės

Labai santūrus ir girtis nelinkęs jau du dešimtmečius Vilniuje gyvenantis Š.Staniulis prasitarė, kad skraidyti svajojo nuo pat vaikystės, tik šiam jo troškimui išsipildyti anais laikais nebuvo sąlygų. Iš tiesų beveik visi berniukai užaugę dažniausiai nori tapti lakūnais arba kosmonautais. Beje, ir ne vieną suaugusį žmogų vilioja noras skraidyti. Tas noras tikriausiai persidavė su genais nuo seniausių laikų, kai mūsų protėviai, žvelgdami į paukščius, patys troško pakilti į dangų. Visi prisimena graikų mitologijoje minimus sparnus, kuriuos iš plunksnų pasidarė Dedalas ir pakilo į dangų kartu su savo sūnumi Ikaru.

Respublikinėje Kauno ligoninėje įvyko gyventojų anketinės apklausos rezultatų pristatymas. Trejus metus buvo vykdoma apklausa ir aiškinamasi, ką žmonės žino apie ligonių kasas. Pasirodo, kokias funkcijas vykdo ligonių kasos, žino ne visi.

Ko nežino gyventojai?

55.5 proc. respondentų žino, kad ligonių kasos kompensuoja gydymo išlaidas, kiek mažiau jų žino, kad išduoda Europos sveikatos draudimo korteles, tvarko draudžiamųjų registrą, centralizuotai perka medicinos pagalbos priemones ir vaistus. Informuotumas, kaip panaudojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšos, išlieka žemas. Dalis žmonių neteisingai mano, kad ligonių kasa išduoda vaistų pasą bei nedarbingumo lapelius. Neaiški gyventojams ir vaistų kainų kompensavimo tvarka. Net 48 proc. apklaustųjų atsakė, kad kompensuojamojo vaisto pasirinkimą lemia gydančio gydytojo nuomonė, taigi, nuogąstavimai, kad gydo vaistininkai, nepasitvirtino.

Ypač pagerėjo informuotumas apie prevencines sveikatos programas. Gyventojai geriausiai žino gimdos kaklelio prevencinę programą (83.3 proc.), krūties vėžio programą (78.2 proc.). Menkai žinoma širdies ir kraujagyslių ligų programa. „Tiek ligonių kasų, tiek gydymo įstaigų specialistai turėtų aktyviau aiškinti pacientams, kad šios programos, skirtos tam tikrai amžiaus grupei yra nemokamos, ir kviesti aktyviau jomis pasinaudoti“ - pabrėžė VLK Kokybės vadybos skyriaus vedėjos pavaduotoja I. Džiužaitė.

Marijampolės savivaldybė ir Gusevo rajono administracija ruošiasi dalyvauti Europos Sąjungos projekte, kurį įgyvendinant būtų įsigyta reikiama įranga. Ji suteiktų galimybes išvalyti besikaupiantį filtratą visuose buvusiuose Marijampolės apskrities savivaldybių sąvartynuose.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene Liucija Burbienė pranešė, kad Marijampolėje viešėjo Kaliningrado srities Gusevo rajono delegacija, vadovaujama Gusevo rajono municipalinės administracijos vadovės Galinos Silenko. Gusevo merė pripažino, kad Lietuvoje atliekų tvarkymo sistema yra pažengusi gerokai daugiau nei Kaliningrado srityje, todėl tikimasi, kad patirtis, įgyta kuriant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bus perduota Rusijos partneriams.

Marijampolės savivaldybė ir Gusevo rajono administracija ruošiasi dalyvauti Europos Sąjungos projekte, kurio tikslas - sumažinti neigiamą poveikį aplinkai Nemuno upės baseine ir Baltijos jūroje. Pranešama, kad jeigu projektas būtų įgyvendintas, pagerėtų  komunalinių atliekų tvarkymas tinkamai apdorojant sąvartynų filtratą Marijampolės regione, Gusevo rajone ir  aplinkinių savivaldybių teritorijoje.

Planuojama, kad projektui įgyvendinti bus skirta beveik 3 milijonai eurų, tarp kurių ES dalis bus 2 milijonai 691 tūkstantis eurų. Marijampolės ir Gusevo savivaldybėms tektų prisidėti po 150 tūkstančių eurų.

Marijampolės regione ketinama įsigyti mobilų sąvartynų filtrato apdorojimo įrenginį ir jį perduoti valdyti Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui. Šis įrenginys suteiktų galimybes išvalyti besikaupiantį filtratą visuose buvusiuose pagrindiniuose Marijampolės apskrities savivaldybių sąvartynuose. Taip pat būtų padidinti jau veikiančio osmozės įrenginio pajėgumai, kurie leistų išvalyti filtratą, susidarysiantį dabar dar tik projektuojamose ir ateityje statomose Marijampolės regioninio sąvartyno celėse.