Kasmet savivaldybių įsiskolinimai tik auga. Kaip skelbia dienraštis „Respublika“, pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai.
Lietuvos banko vadovui V. Vasiliauskui pristačius Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, paaiškėjo, kad didžiausią nerimą kelia savivaldybių įsiskolinimai. Mat kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų.
Remiantis LR Finansų ministerijos turimais naujausiais duomenimis, skelbiama, kad Marijampolės savivaldybės skola sudaro 29,44 mln. (45,9 proc.), Lazdijų rajono - 14,16 mln. (60,1 proc.), Prienų rajono - 11,66 mln. (38,6 proc.), Šakių rajono - 5,26 mln. (15,5 proc.), Vilkaviškio rajono - 16,28 mln. (39,6 proc.), Kalvarijos savivaldybės - 3,56 mln. (29,5 proc.), Kazlų Rūdos savivaldybės - 4,37 mln. litų (33,0 proc.).
„Draugo“ inf.
Komentuoti

Nuotr. Pan - STARRS kometa nakties danguje geriausiai bus matoma kovo 13 – 15 dienomis.
Pietų pusrutulio astronomijos mėgėjai jau džiaugiasi pasirodžiusia Pan - STARRS kometa, kurią galima stebėti net dienos metu. Kovo 5 dieną ji praskriejo mažiausiu nuo Žemės atstumu - du kūnus skyrė tik 160 000 000 kilometrų. Pasak mokslininkų, kometos yra bene sunkiausiai nuspėjami dangaus kūnai. Kometų medžiotojas Davy Levis yra pasakęs: „Kometos yra kaip katės. Jos turi uodegas ir dažniausiai daro tai, ką nori pačios.“ Spėjama, kad kovo 10 dieną kometa Pan - STARRS labiausiai priartės prie Saulės, kurios šiluma pradės garinti kometos ledo sluoksnį, taip sukurdama plačią ir šviečiančią uodegą. Likusią mėnesio dalį ji dangumi judės šiaurės vakarų kryptimi su plika akimi arba žiūronais matoma uodega. Geriausias laikas stebėjimui: nuo kovo 13 iki 15 dienos. Balandžio mėnesį kometa išblanks, nes nutols nuo Saulės skriedama savo orbitos trajektorija.
„Draugo“ inf.
Jau šį penktadienį, kovo 1 dieną, įsigalioja Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Iki šiol Lietuvos Respublikos įstatymai nenumatė nemokaus asmens bankroto galimybės - turto išieškojimas galėjo būti atliekamas neribotą laikotarpį, todėl mūsų valstybės piliečiai ieškojo galimybių bankrutuoti užsienio šalyse, dažniausiai Latvijoje ar Jungtinėje Karalystėje.
Fizinio asmens bankroto teisinio reguliavimo nebuvimas nesudarė sąlygų asmenims kuo greičiau atkurti mokumą ir vėl tapti aktyviais vartotojais ar užsiimti komercine veikla.
Naujasis įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims. Nustačius, kad bankrutuojantis asmuo veikė nesąžiningai, pradėtas fizinio asmens bankroto procesas bus nutrauktas ir pasinaudoti šia įstatymo teikiama galimybe jam bus uždrausta 10 metų.
Fizinių asmenų bankroto įstatymas taikomas asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats asmuo, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (25 tūkst. litų).
Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų. Palyginus su praėjusiųjų metų pradžia, šalies gyventojų skaičius sumažėjo 28,4 tūkst. (0,9 procentais). Tai įvyko dėl dviejų priežasčių: 75,9 procentų bendro sumažėjimo sudarė neigiama tarptautinė migracija (21,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) ir 24,1 procento – neigiama natūrali kaita (mirė 6,8 tūkst. daugiau žmonių negu gimė kūdikių).
Šių metų pradžioje 103 miestuose gyveno 1 mln. 995 tūkst. (67 proc.) šalies gyventojų, kaime – 984 tūkst. (33 proc.) Penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybėse gyveno 41 procentas gyventojų. Ketvirtadalis šalies gyventojų gyveno Vilniaus, penktadalis – Kauno apskrityje. Gyventojų skaičiumi mažiausios – Tauragės, Utenos, Telšių, Alytaus ir Marijampolės apskritys. Jose gyveno nuo 4 iki 5 procentų šalies gyventojų.
Šių metų pradžioje 103 miestuose gyveno 1 mln. 995 tūkst. (67 proc.) šalies gyventojų, kaime – 984 tūkst. (33 proc.) Penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybėse gyveno 41 procentas gyventojų. Ketvirtadalis šalies gyventojų gyveno Vilniaus, penktadalis – Kauno apskrityje. Gyventojų skaičiumi mažiausios – Tauragės, Utenos, Telšių, Alytaus ir Marijampolės apskritys. Jose gyveno nuo 4 iki 5 procentų šalies gyventojų.
2012 metų pradžioje Šakiuose gyveno 5 tūkst. 987 gyventojai (2006 m. – 6 tūkst. 540), Gelgaudiškyje – 1714 (2006 m. - 1974), Kudirkos Naumiestyje – 1709 (2006 - 1938). Visoje Šakių rajono savivaldybėje pernai gyveno 32 tūkst. 52 gyventojai.
Šių metų pradžioje moterys sudarė 54 procentus visų gyventojų, vyrai – 46 procentus. Kas šeštas vyras ir kas ketvirta moteris buvo 60 metų ir vyresnio amžiaus.
2012-uosius palyginus su 2011 metais, sumažėjo emigrantų skaičius, padidėjo į Lietuvą grįžusių LR piliečių skaičius.
„Draugo“ inf.

Nuotr. Gimnazistai sukūrė didelius skėčius. Po jais turi tilpti visi – tokia šiemetinės Tolerancijos dienos idėja.
Kaip pasakojo gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė, šiai dienai mokiniai ruošėsi iš anksto – kiekviena klasė sukūrė po skėtį. „Atskiro renginio nedarome, tačiau Tolerancijos dieną prisimename ir norime pažymėti. Mokiniai padarė didelius skėčius. Pagrindinė to mintis, kad būtume tolerantiški ir visiems po šiais skėčiais atsirastų vietos“,- teigė J. Mozūraitienė.
„Draugo“ inf.

Beveik prieš porą savaičių sostinės S. Dariaus ir S. Girėno aeroklube Kyviškėse vyko Vilniaus miesto akrobatinio skraidymo taurės ir respublikinės B kategorijos varžybos. Jose su svajonių lėktuvu į padangę išsiveržė mūsų kraštietis Šarūnas Staniulis, kilęs iš Daukantiškių kaimo (Gelgaudiškio sen.). Nors visose programose lakūnas parodė geriausius rezultatus, tačiau suklydo atlikdamas bandomąją figūrą. Tai ir nulėmė bendrą antrąją vietą varžybose.
Nuotr. Lakūnas Š.Staniulis skraidyti svajojo nuo pat vaikystės.
Skraidyti svajojo nuo vaikystės
Labai santūrus ir girtis nelinkęs jau du dešimtmečius Vilniuje gyvenantis Š.Staniulis prasitarė, kad skraidyti svajojo nuo pat vaikystės, tik šiam jo troškimui išsipildyti anais laikais nebuvo sąlygų. Iš tiesų beveik visi berniukai užaugę dažniausiai nori tapti lakūnais arba kosmonautais. Beje, ir ne vieną suaugusį žmogų vilioja noras skraidyti. Tas noras tikriausiai persidavė su genais nuo seniausių laikų, kai mūsų protėviai, žvelgdami į paukščius, patys troško pakilti į dangų. Visi prisimena graikų mitologijoje minimus sparnus, kuriuos iš plunksnų pasidarė Dedalas ir pakilo į dangų kartu su savo sūnumi Ikaru.
Respublikinėje Kauno ligoninėje įvyko gyventojų anketinės apklausos rezultatų pristatymas. Trejus metus buvo vykdoma apklausa ir aiškinamasi, ką žmonės žino apie ligonių kasas. Pasirodo, kokias funkcijas vykdo ligonių kasos, žino ne visi.
Ko nežino gyventojai?
Ko nežino gyventojai?
55.5 proc. respondentų žino, kad ligonių kasos kompensuoja gydymo išlaidas, kiek mažiau jų žino, kad išduoda Europos sveikatos draudimo korteles, tvarko draudžiamųjų registrą, centralizuotai perka medicinos pagalbos priemones ir vaistus. Informuotumas, kaip panaudojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšos, išlieka žemas. Dalis žmonių neteisingai mano, kad ligonių kasa išduoda vaistų pasą bei nedarbingumo lapelius. Neaiški gyventojams ir vaistų kainų kompensavimo tvarka. Net 48 proc. apklaustųjų atsakė, kad kompensuojamojo vaisto pasirinkimą lemia gydančio gydytojo nuomonė, taigi, nuogąstavimai, kad gydo vaistininkai, nepasitvirtino.
Ypač pagerėjo informuotumas apie prevencines sveikatos programas. Gyventojai geriausiai žino gimdos kaklelio prevencinę programą (83.3 proc.), krūties vėžio programą (78.2 proc.). Menkai žinoma širdies ir kraujagyslių ligų programa. „Tiek ligonių kasų, tiek gydymo įstaigų specialistai turėtų aktyviau aiškinti pacientams, kad šios programos, skirtos tam tikrai amžiaus grupei yra nemokamos, ir kviesti aktyviau jomis pasinaudoti“ - pabrėžė VLK Kokybės vadybos skyriaus vedėjos pavaduotoja I. Džiužaitė.
Marijampolės savivaldybė ir Gusevo rajono administracija ruošiasi dalyvauti Europos Sąjungos projekte, kurį įgyvendinant būtų įsigyta reikiama įranga. Ji suteiktų galimybes išvalyti besikaupiantį filtratą visuose buvusiuose Marijampolės apskrities savivaldybių sąvartynuose.
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene Liucija Burbienė pranešė, kad Marijampolėje viešėjo Kaliningrado srities Gusevo rajono delegacija, vadovaujama Gusevo rajono municipalinės administracijos vadovės Galinos Silenko. Gusevo merė pripažino, kad Lietuvoje atliekų tvarkymo sistema yra pažengusi gerokai daugiau nei Kaliningrado srityje, todėl tikimasi, kad patirtis, įgyta kuriant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bus perduota Rusijos partneriams.
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene Liucija Burbienė pranešė, kad Marijampolėje viešėjo Kaliningrado srities Gusevo rajono delegacija, vadovaujama Gusevo rajono municipalinės administracijos vadovės Galinos Silenko. Gusevo merė pripažino, kad Lietuvoje atliekų tvarkymo sistema yra pažengusi gerokai daugiau nei Kaliningrado srityje, todėl tikimasi, kad patirtis, įgyta kuriant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bus perduota Rusijos partneriams.
Marijampolės savivaldybė ir Gusevo rajono administracija ruošiasi dalyvauti Europos Sąjungos projekte, kurio tikslas - sumažinti neigiamą poveikį aplinkai Nemuno upės baseine ir Baltijos jūroje. Pranešama, kad jeigu projektas būtų įgyvendintas, pagerėtų komunalinių atliekų tvarkymas tinkamai apdorojant sąvartynų filtratą Marijampolės regione, Gusevo rajone ir aplinkinių savivaldybių teritorijoje.
Planuojama, kad projektui įgyvendinti bus skirta beveik 3 milijonai eurų, tarp kurių ES dalis bus 2 milijonai 691 tūkstantis eurų. Marijampolės ir Gusevo savivaldybėms tektų prisidėti po 150 tūkstančių eurų.
Marijampolės regione ketinama įsigyti mobilų sąvartynų filtrato apdorojimo įrenginį ir jį perduoti valdyti Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui. Šis įrenginys suteiktų galimybes išvalyti besikaupiantį filtratą visuose buvusiuose pagrindiniuose Marijampolės apskrities savivaldybių sąvartynuose. Taip pat būtų padidinti jau veikiančio osmozės įrenginio pajėgumai, kurie leistų išvalyti filtratą, susidarysiantį dabar dar tik projektuojamose ir ateityje statomose Marijampolės regioninio sąvartyno celėse.
„Draugo“ inf.
Paieška
Archyvas
Paskutinės naujienos
Populiarios naujienos
UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos