Vakar, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, dalis Lietuvoje platinamų regioninių dienraščių išėjo baltais pirmaisiais puslapiais arba kitais būdais bandė atkreipti dėmesį į sunkią šalies spaudos situaciją.

 
„Vakarų ekspreso“ nuotr.: Tuščias - taip atrodo pirmadienį išleisto „Vakarų ekspreso“ pirmasis puslapis, norint atkreipti dėmesį į sunkią šalies spaudos situaciją.

 

Vienas iš akcijos sumanytojų, didžiausio Vakarų Lietuvoje regioninio dienraščio „Vakarų ekspresas“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus ironizuoja, kad balti puslapiai - šios kadencijos valdžios svajonė, ženklas, kurį reikėjo parodyti dar 2009-aisiais, kai spaudai buvo suduotas pirmasis nokautuojantis politikų smūgis – beveik keturis kartus padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM), pradėti didinti mokesčiai autoriniams atlyginimams.

Seime ne kartą buvo registruotas įstatymo projektas dėl PVM spaudai sumažinimo, lengvatų taikymo šiai specifinei sričiai. Tai padaryti siūlė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau iki šiol kalbos ir liko tik kalbomis, pataisų svarstymas vis atidedamas.

Žodžiu paramą nepriklausomai spaudai ir laisvam žodžiui deklaruojantys Seimo nariai, prireikus tą įrodyti darbais - neria į krūmus. Kovo mėnesį turėta svarstyti Pridėtinės vertės įstatymo (PVM) pataisa, kuria ketinta sugrąžinti spaudai lengvatinį šio mokesčio tarifą, įstrigo parlamentarų stalčiuose.

Nuotr. Nuotraukoje - ne Kaliningrado, o Klaipėdos centre stovinčio spaudos kiosko vitrina, akivaizdžiai liudijanti, kad sumažėjus Lietuvoje leidžiamų leidinių kiekiui, vien tik per 2009-2011 metus daugiau nei du kartus išaugo iš Rusijos, kur spaudai taikomas 10 proc. PVM, įvežamų leidinių kiekis.

Spaudos leidinių, spaustuvių vadovai ir žurnalistai turi už ką nemėgti šios kadencijos Seimo. Sunkmetis šią verslo sritį prislėgė labiausiai. Tam įtakos turėjo ne tiek ekonomikos nuosmukis, bet ir užkrauta mokestinė našta. Laikraščiams ir žurnalams daugiau nei keturis kartus padidėjo PVM, per dvejus metus 40 proc. išaugo socialiniai ir kiti mokesčiai. Kūrybinių darbuotojų autorinės sutartys apmokestinimu dabar prilygsta darbo sutarčiai. Be to, Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nurodymu, uždrausta teisminius skelbimus spausdinti laikraščiuose. Taip regioniniai laikraščiai neteko vieno iš pajamų šaltinių.

“2008-aisiais, kai šios kadencijos Seimas ėmėsi naktinės mokesčių reformos, politikai tikėjosi, kad pavyks laisvą spaudą parklupdyti. Jiems savo užmojų įgyvendinti nepasisekė. Todėl šiemet, rinkiminiais metais, jie demonstratyviai mažina PVM spaudos leidiniams, tikėdamiesi bent kažkokio žiniasklaidos palankumo”, - ironizuoja Leidėjų asociacijos (LA) valdybos pirmininkas Zigmantas Sadauskas.

Praėjusį trečiadienį turizmo sodyboje „Kernavės bajorynė“ vyko šalies Vietos veiklos grupų (VVG) tinklo ataskaitinis  rinkiminis susirinkimas, į kurį atvyko atstovai iš 49 šalies VVG. Jame dalyvavo ir mūsų krašto VVG pirmininkas Algimantas Damijonaitis bei administratorė Ilma Žukauskienė. Šią konferenciją organizavo Širvintų rajono VVG pirmininkė Vita Janavičienė.

Renginio metu buvo pristatyta Viešųjų pirkimų metodika ir jos vykdymas, aptartas projektas „Vietos veiklos grupių partnerystės stiprinimas, dalijantis technine ir metodine pagalba“. Pranešimus skaitė Žemės ūkio ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai. Daug buvo kalbėta apie kaimo lūkesčius, apie 2014 – 2020 metų strategiją, kuri, priešingai nei 2007 – 2013 metų strategija, rems smulkiuosius šalies ūkininkus, finansuos projektus skatinančius jų produkcijos perdirbimui, rems ne vienos, o keleto kaimo bendruomenių bendrus projektus verslumo ir amatų vystymui.

Ataskaitinio rinkiminio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad reikalinga rotacija. Renkant naują pirmininką ir tarybą buvo pasiūlyti nauji kandidatai. Tarp keturių pretendentų į pirmininko postą buvo pasiūlyta ir mūsų regiono atstovė – Vilkaviškio krašto VVG pirmininkė Lina Kružinauskienė. Tačiau balsų dauguma nulėmė, kad į šį postą buvo išrinkta didelę darbo patirtį turinti Kauno regiono atstovė – Kaišiadorių rajono VVG pirmininkė Janina Augustinavičienė. Į dešimties narių tarybą buvo išrinkta po vieną atstovą iš kiekvieno šalies regiono. Marijampolės regionui atstovaus L.Kružinauskienė.

Prieš savaitę visą pasaulį sukrėtė žinia apie kruizinio laivo „Costa Concordia“ Italijoje katastrofą. Tarp daugiau nei 4 tūkst. keleivių buvo ir vienintelis turistas iš Lietuvos, kuris, kaip paaiškėjo, yra kilęs iš Šakių rajono.

Dabar Kaune gyvenantis 29-erių Tomas Romikaitis gali lengviau atsikvėpti, nes tragedija jau praeityje. Tačiau kai laivas pradėjo skęsti ir, kaip žiniasklaidai pasakojo pats Tomas, jame kilus panikai girdėjosi ir pagalbos šauksmai, ir maldos, jam prieš akis spėjo prabėgti visas gyvenimas. Dabar jau praeityje likęs vaizdinys, kai laive staiga užgeso šviesos ir pasigirdus dusliam garsui jis pradėjo svirti ant šono.

Lietuviui nepavyko susisiekti su ambasada ir sulaukti pagalbos. Vyriškis telefonu susisiekė su vyresniąja seserimi, kuri broliui persiuntė pinigų, kad šis turėtų už ką nusipirkti rūbų ir parvyktų į Lietuvą. Tomui, priešingai nei kai kuriems kitiems išsigelbėjusiems, pasisekė dar ir todėl, kad jis neprarado savo asmens dokumentų.

Šakių rajone gyvenanti T. Romikaičio mama Zina „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad sūnus vis dar neatsigauna po patirto šoko. Be to, Italijoje sušalęs ir sušlapęs vyriškis grįžęs namo susirgo, nėjo į darbą.

Sausio 13 d. „Costa Concordia“ užplaukė ant povandeninių uolų netoli Italijos Džilijo salos. Kai į laivą ėmė veržtis vanduo, kapitonas Franco Schettino, nesulaukęs, kol bus evakuoti keleiviai, paliko laivą. Beveik neabejojama, kad katastrofos priežastis – kapitono neatsakingumas, kad per vėlai nurodė pasukti ir prabangus laivas priplaukė pernelyg arti salos.

Praėjusį antradienį rajono meras Juozas Bertašius dalyvavo savivaldybių asociacijos susirinkime Vilniuje, kur buvo aptarti einamieji klausimai.

Po susitikimo J. Bertašius pasakojo, kad pirmiausiai buvo kalbama apie topografinių planų pildymą, medžiagos kaupimą savivaldybėse. Tai, pasak jo, apleistas klausimas visoje šalyje. Nemažai buvo kalbama apie žemės mokesčio įstatymo vykdymą, tačiau šis pakeitimas rajone buvo aptartas ne kartą. Meras ir šį kartą pabrėžė, kad iš šio įstatymo savivaldybė neprasigyvens ir nepralobs. „Manau, maksimaliai mokestį didinsime tik apleistų sklypų savininkams, o kitų labai neskriausime“, - teigė rajono vadovas. Savivaldybių asociacijos posėdyje buvo kalbama ir apie gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą bei funkcijų vykdymą. „Žinoma, mes tiems gyvuliukams galime ir viešbučius statyti, bet duokite pinigų. Dabar lėšų nėra, o prašo kažką įgyvendinti“, - kalbėjo J. Bertašius. Apie neprižiūrėtų ir valkataujančių gyvūnų problemą ne kartą yra kalbėję ir seniūnai, kurie taip pat akcentavo, kad lėšų stygius - didžiausias stabdis.

Paskutinįjį praėjusių metų mėnesį Marijampolėje vyko Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos (LKBS) valdybos narių ir aktyvo susitikimas. Jame buvo aptartos praėjusių ir ateinančių metų veiklos kryptys, naujoji LEADER programa 2014 – 2020 metams, tikroji savivaldos prasmė ir jos rinkimų modelis. Mūsų rajonui renginyje atstovavo Grinutė Šnirpūnienė, svečių teisėmis dalyvavo Onutė Rakauskienė ir Rimantas Valiukas.

Nuotr. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos valdybos narių ir aktyvo susitikime mūsų rajonui atstovavo Grina Šnirpūnienė, Onutė Rakauskienė ir Rimantas Valiukas.

LKBS pirmininkė Guoda Burokienė susirinkusiesiems pristatė naujienas iš Europos LEADER asociacijos narių kaimo plėtrai (ELARD) tarptautinio pasitarimo. Pasak jos, bendruomenių laukia dideli darbai - naujos strategijos rengimas, Vietos veiklos grupių (VVG) darbas visame regione, didesnės išlaidos administravimui (dabar atlyginimą gauna tik VVG administracija, o bendruomenių projektų vykdytojai dirba nemokamai).

Susitikime aptarta bendruomenių centrų veikla ir problemos, paminėti pliusai ir minusai. Mūsų rajono bendruomenių veiklą pristatė Šakių bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė G.Šnirpūnienė. Ji akcentavo gerus partnerystės santykius su valdžia ir VVG administracija, paminėjo draugiškus bendruomenių centrų ryšius, tradicinių renginių naudą bendruomeniečių subūrimui, savanorišką bendruomenės aktyvo veiklą europinių lėšų įsisavinime.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko Lietuvos savivaldybių indeksą, kuriame pagal įvairius savivaldybių rodiklius įvertinta visų 60-ies savivaldybių veikla. Savivaldybės vertinamos balais ir išrikiuotos nuo geriausios iki blogiausios. Šakių rajono savivaldybė, surinkusi 45.3 balus iš 100 galimų, užėmė 36 vietą.

Geriau vertinamos tos savivaldybės, kurios užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius, garantuoja savo veiklos skaidrumą. Miestų ir ne miestų savivaldybės indekse vertinamos atskirai. Be to, pateikiami pasiūlymai, kuriuos įgyvendinus savivaldybė patektų į gerokai aukštesnę vietą.

Šakių rajono savivaldybė iš galimų 100 balų surinko 45.3. Tarp ne miesto savivaldybių trečiąją vietą Šakių rajonas užima biudžeto ir finansų srityje. Indeksą sudaręs institutas teigia, kad savivaldybės negali visiškai laisvai kontroliuoti savo finansų, nes finansinė padėtis didele dalimi priklauso ne nuo pačių savivaldybių veiklos, o nuo centrinės valdžios sprendimų. Dėl to savivaldybių biudžetai ir finansinė padėtis nėra įtraukti į bendrą indeksą ir analizuojami atskirai.