Artėjant rajono tarybos posėdžiui, kaip ir buvo žadėta, savivaldybėje sudaryta speciali komisija, į pagalbą pasitelkusi  kvalifikuotą nepriklausomą specialistą iš aukštesnių instancijų, rengia rimtą atsakymą į Antano Vinco Bacevičiaus reikalavimus. Tuo tarpu šilumininkai abejoja, ar žmonės, pasirašę po šakiečio raštais, nebuvo suklaidinti.   

 

 

Kaip informavo mero Juozo Bertašiaus potvarkiu sudarytos komisijos pirmininkas Algimantas Damijonaitis, atsakymas paruoštas pasikonsultavus su kompetentingu asmeniu - Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos paskirstymo skyriaus vyriausiuoju specialistu Tautvydu Puidoku. Jis pateiktas rajono savivaldybės tarybai. A.Damijonaitis tikisi, kad galbūt pagaliau šioje istorijoje bus padėtas taškas.

UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Laimutis Kasparavičius įsitikinęs, kad jau seniai reikėjo „užkasti visus karo kirvius“, tačiau nesupranta, kodėl kai kurie žmonės, negailėdami nei savo, nei kitų laiko kelia tuos pačius, jau visiems aiškius ir daug kartų atsakytus klausimus. „Atvirai pasakius, labiausiai nustebau, kad paskutinis šakiečio A. V. Bacevičiaus reikalavimas buvo pateiktas su 250 žmonių parašų, - kalbėjo L.Kasparavičius. – Kai įmonės viduje džiaugiamės pasiektais modernizavimo rezultatais ir mažėjančiomis kainomis, ir staiga plykst raštas, kad kainos už šildymą per didelės ir vadovus nusikaltėlius reikia atleisti. Tada pradedi galvoti, kad gal iš tiesų per mažai kalbamės su visuomene, per mažai giriamės apie tai, ką darome.“

Pasak UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus, kainos, palyginus su kitais regiono miestais yra tikrai nedidelės ir jos ne auga, kaip kitur, o jau antri metai vis mažėja. Klausimas, ar jos gali būti dar mažesnės, ar veikla gali būti dar efektyvesnė, ar daug padaryta per keturiolika metų? Kai 2000 metais vyko šalies šilumos ūkio reorganizacija ir regioninės šilumos tiekimo įmonės buvo atskirtos nuo didžiųjų miestų, Šakių šilumos tinklai buvo atskirti nuo Kauno. Tuomet lemiamas buvo išgyvenimo klausimas.

L.Kasparavičius prisiminė, kad pertvarkymus pirmiausiai pradėjo daryti įmonės viduje - darbuotojų atlyginimai buvo sumažinti 20 proc., jo paties atlyginimas sumažėjo net 40 proc., tačiau reikėjo su tuo susitaikyti ir dirbti toliau. Tik po ketverių metų šilumos kainą pavyko simboliškai sumažinti, tačiau tai buvo padaryta todėl, kad vietoje nesėdėjome ir kiekvienais metais investuodavome į šilumos ūkio modernizavimą. Jau pirmaisiais savarankiškos veiklos metais įmonė maždaug pusėje miesto daugiabučių namų renovavo šilumos punktus, o 2005 metais - ir likusią dalį. „Tada sulaukėme daug kritikos ir atrodė kad viskas daroma blogai, - prisiminė vadovas. – Susidaro įspūdis, kad tas įvaizdis iki šiol neišnyko.“ 2007 metais įvyko Gelgaudiškio šilumos tinklų rekonstrukcija, kuri šiandien pati efektyviausia  - savikaina siekia 18 centų. Pagaliau pernai metais įgyvendintos naujo biokuro katilo statybos ir šimtaprocentinis perėjimas prie biokuro visiškai nenaudojant dujų.

L.Kasparavičius pripažino, kad šilumos kainos, lyginant su žmonių atlyginimais, atrodo didelės, tačiau palyginus su kitų šalies miestų – tikrai nedidelės. Energetika niekada nebuvo pigi. Be to, prognozuojama, kad iki 2030 metų energijos resursai ne pigs, o brangs.  „Aišku, buvo laikas, kai augant dujų kainoms, šilumos kaina buvo pakilusi net iki 28 centų, bet jau kuris laikas ji krenta ir po šio projekto įgyvendinimo bei atsiskaitymo su bankais dar kris, - įsitikinęs L. Kasparavičius. - Manau, padarėme viską, ką galėjome, kad ji mažėtų. Todėl kaina tikrai nėra tokia didelė, kaip teigia A.V.Bacevičius, kokia galėjo būti. Tuo tarpu ir Marijampolėje, ir Vilkaviškyje, ir Kazlų Rūdoje, kur, beje, kūrenama tik biokuru, šilumos kainos kilo, kaip ir Mažeikiuose, Jonavoje, Alytuje. Be to, kainos dydį nustatome ne mes, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“

Pasak generalinio direktoriaus, „nei vienas reikalavime išdėstytas teiginys nėra teisingas, išskyrus tą, kad šilto vandens kokybė buvo labai prasta.“ O kodėl buvo prasta – dabar visi žinome. Po avarijos trąsoje, visi ne tik gyventojai, bet ir įmonės patyrė bėdų. Tai žalos padarė ir šilumininkams – nespėjo valyti įrenginių, užnešė šilumokaičiai, kuriuos reikėjo pakeisti naujais.

Pripažinkime, Šakiai – mažas miestas, todėl žmonės vieni kitus pažįsta, galima pasidomėti, kaip buvo renkami parašai ir už ką rašėsi šakiečiai, kai pas juos užėjo A.V.Bacevičius. Pats A.V. Bacevičius tvirtino, kad kai kurie žmonės, piktindamiesi per aukštomis šilumos kainomis, patys atėjo pas jį, kitus parašus jis surinko eidamas per butus. „Iš šeimos rašėsi tik po vieną žmogų. Visi pasiskaitė tekstą ir parašus dėjo laisva valia, - kalbėjo A.V.Bacevičius. – Prievartos nebuvo. Kas bijojo, tie nesirašė.“  

Paklausinėjus žmones, pasirašiusius po reikalavimu, kurie nenorėjo viešinti savo pavardžių, paaiškėjo, jog jie nė neperskaitė po kuo rašosi. Vieni teigė, kad rašėsi tik už tai, kad būtų sumažinta šildymo kaina ir gyvatuko mokestis, kiti - už renovaciją. Treti buvo nepatenkinti dėl nešvaraus karšto vandens, kurį šilumos tinklai tik pašildo, o tiekia ir už kokybę atsako UAB „Šakių vandenys“. Paklaustas, kodėl žmonės tvirtina, jog pasirašė ne po tais teiginiais, kurie išdėstyti reikalavime, A.V.Bacevičius patikino, jog negali atsakyti už žmones, kurie po pusės metų persigalvojo ir dabar kalba kitaip.

„Manome, kad žmonės buvo suklaidinti, - kalbėjo L.Kasparavičius. - Kyla klausimas, ar nebuvo padarytas nusikaltimas, klastojami parašai? Tai turėtų tirti prokuratūra. Dar svarstome, ar kreipsimės į ją dėl išaiškinimo, ar ne.“