Po privalomų Valstybės tarnybos departamente organizuojamų pretendentų bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo testų laikymo paaiškėjo, kad konkurse galės dalyvauti septyni kandidatai, sėkmingai išlaikę abu testus ir atitinkantys visus keliamus konkurso reikalavimus. Didžiausios rajone Šakių seniūnijos seniūno pareigybės aprašyme specialiųjų reikalavimų punkte rašoma, jog šias atsakingas valstybės tarnautojo pareigas norintis užimti žmogus turi mokėti ne tik naudotis šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis, bet ir turėti „aukštąjį arba jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir vadovaujamo darbo patirties“. Deja, reikalavimuose nenurodoma, ar tokios patirties užtenka tik mėnesio, ar reikėtų bent trejų metų.

Kaip sakė Šakių rajono savivaldybės  Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Šneideraitienė, kandidatų į seniūno pareigas pavardės be pačių asmenų sutikimo negali būti viešinamos. Nemažai kandidatų į seniūno kėdę atkrito dėl to, jog jiems nepavyko išlaikyti Vilniuje organizuojamų bendrųjų gebėjimų ar vadovavimo testų.

 

Kaip numatyta įstatymuose, Šakių rajono savivaldybės administracijoje konkursas turi būti suorganizuotas per tris mėnesius nuo konkurso paskelbimo dienos, tai yra, ne vėliau kaip iki spalio 10 dienos. Greičiausiai konkursas bus paskelbtas rugsėjo pabaigoje. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, prieš tris dienas iki skelbiamo konkurso dienos, administracijos direktoriaus įsakymu turi būti sudaryta komisija, kuri pokalbio metu pretendentus vertins balais nuo 1 iki 10.  

Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 4 dalis numato, kad seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas ir jį į šias pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administratorius. Pretendentų į seniūno pareigas vertinimo konkurso komisija sudaroma iš septynių narių,- joje ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos, gyvenamųjų vietovių, bendruomenių atstovai, seniūnaičiai. Kaip rodo Šakių rajono savivaldybės administracijos praktika, paprastai į konkursų komisijas skiriami trys seniūnaičiai. Konkurso metu vyksta pokalbis, kurio metu kiekvienas komisijos narys pretendentą vertina individualiai. Pasibaigus pokalbiui, visų komisijos narių skirti balai atskiriems pretendentams sumuojami ir  dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. Laimi tas kandidatas, kuris surenka didžiausią balų skaičių. Žinoma, konkurso rezultatai dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų  dar gali būti apskundžiami, tačiau kvestionuoti komisijos nario vertinimo negalima.

 

Vienas iš buvusių konkurso pretendentų Šakių seniūno pareigoms užimti šakietis Arūnas Danielius, Valstybės tarnybos departamente sėkmingai išlaikęs bendrųjų gebėjimų testą, „suklupo“ laikydamas antrąjį, vadovavimo gebėjimų testą.

Pasak A.Danieliaus, bendrųjų gebėjimų testas išties yra sudėtingas, reikalaujantis tinkamo pasiruošimo, tačiau organizuojamas taip, kad nekyla jokių abejonių dėl jo skaidrumo. Visa informacija užkoduota ir įslaptinta, tad rezultatai negali būti niekieno įtakojami. Kompiuteris kiekvienam „užkoduotam“ pretendentui pateikia galutinį atsakymą,- išlaikytas testas, ar ne. „Tądien, kai aš laikiau bendrųjų gebėjimų testą, iš 20 žmonių jį įveikti pavyko tik septyniems“,- sakė A.Danielius. Jam tam tikrų abejonių, ar išties  objektyviai įvertinamos kandidatų žinios, sukėlė antrasis, vadovavimo gebėjimų testo organizavimas. „ Šis testas vykdomas pokalbio forma,- apie pusantros valandos tenka bendrauti su dviem psichologais. Tikrai daug ruošiausi, tačiau iš pagrindinės literatūros apie valdymo struktūrą ar valdymą, nebuvo pateikta nė vieno klausimo“,- sakė A.Danielius, pats sau negalėdamas rasti atsakymo, kodėl jam, turinčiam nemenką konkretaus vadovavimo patirtį, nepavyko išlaikyti šio testo. Anot jo, vienas iš pagrindinių minusų, - nenurodomi autoriai ir šaltiniai, iš kurių reikia ruoštis šiam testui. „ Manau, šis testas, reikalaujantis itin didelio tempo, pirmiausia yra pritaikytas jauniems ir agresyviems žmonėms. Matyt, tokių žmonių šiuo metu darbo rinkai labiausiai reikia“,- savo patirtimi dalijosi pašnekovas. Jo manymu, vadovavimo testo rezultatus, skirtingai nei laikant bendrųjų gebėjimų testą, esant tam tikram suinteresuotumui, ko gero įmanoma ir šiek tiek „pakoreguoti“.

 

Kokiomis gi profesinėmis ir žmogiškomis savybėmis turėtų būti apdovanotas būsimasis Šakių seniūnas?  A. Danielius į šį klausimą nedvejodamas išsakė savo nuomonę: „Manau, Šakių seniūno vietą turėtų užimti, suprantama, aukštąjį išsilavinimą turintis bei įvairiapusis žmogus, mokantis bendrauti su žmonėmis, turintis vadovavimo patirties, galintis pritraukti daugiau projektinių lėšų, suburti bendruomenę bendrai veiklai. Tiksliau, universalus žmogus. Manyčiau, po merų tiesioginių rinkimų ateis laikas ir tiesioginiams seniūnų rinkimams. Tada viskas bus  aišku kaip ant delno. Dabar, mano supratimu, kadangi kitais metais vyks savivaldybių ir tiesioginiai mero rinkimai, valdžią rajone savo rankose turintys „valstiečiai“ darys viską, kad  seniūno postą užimtų „savas“ žmogus. Juk politine prasme šis postas yra ypač svarbus,- kalba eina apie 10 tūkstančių šakiečių, potencialių rinkėjų“.