Nuo šių metų sausio mėnesio socialines pašalpas gaunančių žmonių Šakių rajone sumažėjo beveik tūkstančiu (sausio mėnesį – 2850, lapkritį – 1884). Tai reiškia, jog socialinėms pašalpoms buvo išleista 1,5 mln. litų mažiau nei 2013 metais. Šakių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė mano, kad tokius pokyčius lemia daugelis veiksnių. „Yra ne vienas veiksnys, kuris lemia tai, jog mažėja žmonių, gaunančių socialinę pašalpą. Dalis žmonių įsidarbino, kita dalis greičiausiai kokią nors veiklą jau turėjo ir nauji reikalavimai  (atlikti visuomenei naudingą veiklą) galbūt jiems trukdė ir jie patys atsisakė soc. pašalpos. Taip pat dalis greičiausiai apskritai nenori dirbti visuomenei naudingos veiklos, tai jie irgi atsisako pašalpos. Taip pat yra dalis žmonių, kurie išvyko iš mūsų rajono, todėl taip pat nebegauna pašalpos. Nuo birželio mėnesio įsigaliojo įstatyto nuostata, kuri nurodo, jog tiems, kurie ilgiau nei metus gauna soc. pašalpą – ji yra mažinama 20 procentų“,- teigė Socialinės paramos skyriaus vedėja.

 

Paklausus E. Pocevičiūtės ar tikėjosi, jog asmenų gaunančių soc. pašalpą skaičius sumažės beveik tūkstančiu, vedėja atsakė, jog pokyčio tikėjosi, tik galbūt nesitikėjo, jog jis bus toks didelis.

„Žinoma, tikėjomės. Be abejo, socialinių darbuotojų ir paramos teikimo komisijų tikrinimas socialiai remtinų asmenų gyvenimo būklę seniūnijose, greičiausiai taip pat turėjo įtakos, nes kiekvienas atvejis yra svarstomas ir tikrinamas. Todėl aš manau, kad galbūt buvo rasta tokių asmenų, kuriems iš tiesų socialinė pašalpa nėra pirmo būtinumo“,- svarstė vedėja. Pasak E. Pocevičiūtės apie ateinančius metus dar sunku kalbėti ir negalima prognozuoti, kaip jiems atėjus keisis socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius. „Aš manau, kad jis labai keistis neturėtų. Iš tiesų tas nepasiturinčių asmenų skaičius dar labiau mažėti nelabai gali, nes socialinė pašalpa ir taip yra labai maža. Ir iš jos pragyventi yra labai sunku, o kai dar 20 proc. susimažina, tai iš 280 litų pragyventi žmogui yra labai sudėtinga“,- mano L. Pocevičiūtė.

 

Dauguma emigrantų pervedamų pinigų yra skirti Lietuvoje likusiems artimiesiems. Pastaruoju metu viešai eskaluojama, jog dėl emigrantų siunčiamų pinigų artimieji gali prarasti socialines pašalpas arba kompensacijas už šildymą. Kai kurie ekonomistai tokio valdančiųjų taupymo skurstančiųjų sąskaita nesupranta. Esą emigrantų perlaidas tėvams ir kitiems artimiesiems laikyti nuolatinėmis pajamomis – absurdiška. „Iš tikrųjų, šį dalyką, ar žmogus gauna papildomas pajamas, sutikrinti yra labai sudėtinga. Mes neturime priėjimo prie žmonių el. bankininkystės, tačiau esant būtinybei, galima žmogaus paprašyti, jog jis pateiktų banko išrašus, kuriuose būtų nurodyti įeinantys pinigai“,- teigė L. Pocevičiūtė.

 

Vedėjos paklausus, ar, jos nuomone, sąžininga socialines pašalpas gaunančius žmones „bausti“ ir, tikrinant perlaidomis iš artimųjų gaunamus pinigus, atimti jiems pašalpas ar kompensacijas už šildymą, pašnekovė atsakė, jog kaip bebūtų, artimųjų siunčiami pinigai yra papildomos pajamos. „Pagal įstatymo nuostatus į pajamas įsiskaito visos gaunamos lėšos ir asmuo jas turi nurodyti - juk tokia yra tvarka. Aišku, pragyvenimas yra sunkus ir žmonės, gaunantys perlaidas, jas gauna tikriausiai ne iš gero gyvenimo. Bet ta įstatymo nuostata, kad žmogus privalo nurodyti visas pajamas – ji irgi yra“,- mintimis dalijosi pašnekovė.
L. Pocevičiūtė supranta, jog socialinės paramos gavėjų pragyvenimas iš tiesų yra labai sunkus, ypač tų žmonių, kurie gyvena vieni ir galbūt neturi papildomų pajamų.