Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vasario 20 dieną atliko patikrinimą Šakių miesto gyventojos namuose ir rado kelias dešimtis šunų, laikomų net minimalių gyvūnų gerovės ir sveikatos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Moteris veisė prancūzų buldogų, jorkšyro terjerų, maltos bišonų veislių mišrūnus, tačiau juos pirkėjams parduodavo kaip grynaveislius. Patikrinimo metu rasta 18 suaugusių kalyčių, 3 patinai ir 9 jaunikliai. Niekur nedirbanti ir jokių oficialių pajamų negaunanti moteris neigė veisianti šuniukus ir juos parduodanti, – esą jauniklius ji pasilieka sau, o kartais kam nors padovanoja. Šunų daugintoja taip pat negalėjo paaiškinti, iš kur gauna lėšų gyvūnų priežiūrai ir veterinarinėms procedūroms. Šunys buvo laikomi ankštuose narvuose, priversti vaikščioti ant jiems netinkamo pagrindo - vielinio tinklo grindų. Narvai su gyvūnais buvo laikomi nuolatinėje prieblandoje, be tinkamo apšvietimo, veisiamos užkrečiamomis ligomis sergančios šunų patelės. Patikrinimo metu gyvūnų laikymo sąlygos buvo užfiksuotos vaizdinėje medžiagoje. Keturkojų šeimininkė gyvūnų globėjams sutiko atiduoti tik vieną sergančią kalaitę, kuriai po veterinarijos gydytojo apžiūros konstatuotas ne tik prastas įmitimas, bet ir odos problemos,- nuplikimas, šašai įvairiose kūno vietose, odos pigmentacija. Taip pat buvo nustatytas įsisenėjęs akių ragenų uždegimas, daugybė bakterijų ir demodekozė. Deja, kiti 29 keturkojai gyvūnai tebeliko įkalinti ankštuose vieliniuose narvuose.

 

Kaip sakė Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius  Alvydas Pilipauskas, kiek anksčiau ši apskritai keistai besielgianti šakietė moteris, nelegalaus veislyno šeimininkė, buvo kreipusis į Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizaciją dėl finansinės paramos. Gyvūnų teisių gynėjai, neteikiantys tokių paslaugų, atsisakė  jai padėti. Tada moteris šios organizacijos vadovus tiesiog pradėjo „reketuoti“, - reikalauti pinigų vaistams įsigyti. „Dėl  tokio šios moters elgesio į mus kreipėsi Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, pateikdama tam tikrus nerimą keliančius faktus. Pirmą kartą  kartu su gyvūnų teisių gynėjais, savivaldybės ir  policijos pareigūnais į šakietės namus mes buvome nuvykę vasario 11 dieną. Nelegalaus veislyno šeimininkė mūsų neįsileido, nepavyko su ja net pasikalbėti, - moteris kategoriškai atsisakė atidaryti duris, aiškino serganti“,- pasakojo A. Pilipauskas. Tikrintojams beliko pasisukinėti privataus namo kieme, pasižvalgyti pro langus ir nieko nepešus pasišalinti. Nuspręsta kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, - vasario 18 dieną gauta teisėjo nutartis dėl leidimo patekti į šakietės L.B. gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas.

 

Atlikusi nelegalaus šunų veislyno patikrinimą, Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba surašė patikrinimo aktą. „Savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, vadovaudamasis Gyvūnų gerovės apaugos įstatymu ir nustatytais pažeidimais, galėjo priimti sprendimą leisti mums paimti šuniukus laikinai globai. Deja, jis pasirašyti tokį raštą atsisakė, o mes patys be teismo sprendimo to padaryti negalėjome. Kitose savivaldybėse seniai yra priimta speciali neprižiūrimų ar kankinamų gyvūnų paėmimo iš šeimininko tvarka, tačiau mūsų savivaldybė, kiek žinau, tokios tvarkos neturi priėmusi“,- vasario 20 dieną surengto patikrinimo rezultatus komentavo A. Pilipauskas. Pasak jo, administratorius galėjo priimti sprendimą, vadovaudamasis Gyvūnų gerovės įstatymo nuostatomis. Į nelegalią šunų veisyklą buvo atvykę ir viešosios įstaigos „Dogspotas” atstovai, pasiruošę tą pačią dieną paimti visus gyvūnus laikinai globai. Tuo tarpu rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis tikino, jog toks jo sprendimas buvo priimtas pamatuotai. „Kiek mes aiškinomės, laikinai globai gyvūnus mes galime leisti paimti tik turėdami teismo sprendimą, o tokio dokumento nebuvo,- teismas leido tik patekti į gyvenamąsias patalpas. Paimti iš žmogaus asmeninį jo turtą be teismo sprendimo negalima“,- savo pozicijos tvirtai laikėsi administratorius. „Žinodami, kad savivaldybei atlikus kokius nors drastiškus veiksmus, po to tenka ilgai bylinėtis, priėmėme sprendimą kol kas  surašyti protokolą ir vėliau kreiptis į teismą dėl gyvūnų paėmimo. Gyvūnų padėtis dėl dviejų ar trijų dienų tikrai ryškiai nepablogės. Kai bus teismo nutartis, tada gyvūnai ir bus civilizuotai paimti laikinai globai“,- sakė savivaldybės Ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Asta Cikanienė, kaip savivaldybės atstovė dalyvavusi minėtame patikrinime.

 

Šakietė, kurios namuose buvo rasta kelios dešimtys šunų, rajono veterinarijos specialistams nepateikė nė vieno savo augintinio kilmės dokumento, tačiau skiepų pažymėjimuose gyvūnus jų daugintoja įvardino kaip veislinius. Išsiaiškinta, jog šakietė ne kartą internete talpino skelbimus dėl šunų pardavimo, todėl jos aiškinimas, kad šunų niekam nepardavinėjo, augino tik sau, nes gydytojai jai rekomendavo taip daryti dėl sveikatos, subliuško. „Labai sudėtinga su šia moterimi bendrauti. Ji elgiasi gana keistai,- vieną kartą sako, jog šunys yra jos, o kitą kartą jau kalba, kad  kažkokio kito veisėjo iš Jurbarko, kuris paprašė gyvūnus prižiūrėti“,- sakė  inspektorius A. Pilipauskas. Beje, vykdydamas patikrinimą, jis nelegalaus veislyno patalpose aptiko lapelį, kuriame buvo įrašytos konkrečios gyvūnų pardavimo kainos,- nuo 150 iki 440 eurų. Dar šią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Teisės skyrius ketino kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl gyvūnų paėmimo laikinai globai. Kaip teismas įvertins šią situaciją, neaišku. Kadangi šakietė vykdė neteisėtą veiklą, į šią istoriją turėtų įsijungti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė pažadėjo parengti ir pateikti tam tikrą informaciją mokesčių inspekcijai.