Šiuo metu Šakių rajone yra keturios šeimynos – Romualdos Burdulienės, Genovaitės Dobilevičiūtės, Dalytės Jasukynienės ir Ilonos Leleivienės. Praėjusį ketvirtadienį su tarybos nariu Martinu Eimučiu lankėmės G. Dobilevičiūtės šeimynoje, kuri įsikūrusi Tarpučių kaime, Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje.

 

 

Atvykusius mus pasitiko plačiai besišypsanti G. Dobilevičiūtė bei septyni šeimynoje gyvenantys vaikai: Raminta, Justas, Klaudijus, Eglė, Iveta, Saulius, Brigita. Šeimyna gyvena gražiame erdviame name, ūkiniame pastate visai neseniai įsirengė poilsio kambarį, kuriame vaikai žaidžia stalo tenisą, šaškėmis, o jei nori pasportuoti – tam yra treniruoklis. Žiemą čia taip pat bus nebaisu – pastatyta krosnis neleis sušalti. Gretimais esančiame pastate įrengtas kitas poilsio kambarys, kuriame su šeima ir šnekučiavomės.

G. Dobilevičiūtė ilgą laiką dirbo pradinių klasių mokytoja, tad galima net neabejoti, jog ši moteris žino, kas geriausia jos vaikams, kaip juos auklėti bei bendrauti, kad vėliau į pasaulį išleistų dorus bei atsakingus piliečius. Išėjusi iš mokyklos G. Dobilevičiūtė mėgino dirbti vienoje įmonėje.

„Supratusi, kad toks darbas man kaip tamsus miškas, išėjau. Tuo metu su manimi jau gyveno Raminta ir kita mergaitė, kuri dabar jau yra suaugusi. Tada rajone buvo tik viena šeimyna – Lekėčiuose. Gana greitai supratau, kad toks gyvenimas man patinka, todėl taip pat nusprendžiau globoti daugiau vaikų ir kurti šeimyną. Iš pradžių gyvenome Šakiuose, tačiau persikraustėme į Tarpučius, nes, mano manymu, vaikai kaime laisviau jaučiasi, jiems čia labiau patinka“, – pasakojo moteris.

Moteris labai džiaugiasi savo vaikais, nes jie labai geri, gabūs. Vaikai ne tik mokosi mokykloje (viena mergaitė Kudirkos Naumiesčio profesinio rengimo centre mokosi padavėjos-barmenės specialybės), tačiau taip pat lanko meno mokyklą – piešia, groja akordeonu, lanko šokių būrelius, taip pat dalyvauja bendruomenės veikloje. Beje, G. Dobilevičiūtė, be to, kad turi šeimyną, taip pat yra Tarpučių kaimo bendruomenės pirmininkė. Kaip pasakojo moteris, jos vaikai labai paslaugūs, niekada neatsisakys, jei kažkas prašys jų pagalbos, kaimynai visuomet žino, kad jiems nebus atsukta nugara.

G. Dobilevičiūtė pasakojo, jog labai stengiasi pasirūpinti ne tik elementariais dalykais, kuriuos turi turėti vaikai, bet ir kuo dažniau su jais kažkur išvykti, aplankyti įvairias, dar nematytas vietas, renginius ar šventes.

„Tarkim, kad ir praeitą šeštadienį – vykome į „Karo žirgą“, dar užsukome į Gelgaudiškio dvarą, deja, į „Visa Lietuva šoka“ J. Lingio parke jau nebespėjome. Noriu, kad vaikai daug pamatytų“, – įspūdžiais dalijosi moteris.

G. Dobilevičiūtės paklausus, ko vaikams labiausiai trūksta, ilgiau pamąsčiusi pasakė, kad vaikams dažnai pritrūksta tėčio – vyriškos pagalbos ir patarimų.

„Pavyzdžiui, turime kelis dviračius, tačiau jie sugedę. Kartais pagalvoju, berniukai turėtų tėtį, tai galėtų  jo padedami dviračius taisyti, kitų vyriškų darbų išmoktų... Bet reikia džiaugtis tuo, ką turime“, – sakė šeimynos mama.

M. Eimutis su vaikais kalbėjosi apie laikotarpį, kai pats mokėsi mokykloje.

„Mokykloje kiekvienas praeiname įvairius etapus, daug patiriame. Tačiau tai yra visiškai normalu. Mokykloje dažnai tekdavo atsidurti pas direktoriaus pavaduotoją, nes vis kažką prisidirbdavau. Tačiau nepaisant tokių problemų man labai patiko mokytis, – pasakojo tarybos narys. – Svarbiausia pasirinkti tokią veiklą, kuri žmogų vestų į priekį, padėtų atrasti save, bei išmokti naujų dalykų, kurie ateity galbūt taps ne tik pomėgiu, bet ir pragyvenimo šaltiniu.“