Spalio 3 d. Šakiuose lankėsi ir su seniūnais susitiko UAB Marijampolės apskrities atliekų valdymo centro (MAATC) direktorius Algirdas Bagušinskas ir dar keturi šios bendrovės specialistai. Susitikimo tikslas – apžvelgti ir aptarti atliekų rūšiavimo problemas mūsų rajone bei pristatyti savivaldų vadovams naują mokėjimo už atliekas tvarką, kuri, manoma, įsigalios nuo ateinančių metų pradžios.

 

 

„Seniūnas – arčiausiai žmonių esantis valdžios atstovas. Kad atliekų tvarkymo sistema tobulėtų, kad ja naudotis būtų patogu ir tai nekainuotų ypač daug, itin pasistengti turėtų patys žmonės. Dabar Marijampolėje baigiama statyti per 10 mln. eurų kainavusi atliekų rūšiavimo gamykla. Jai statyti didžiąją dalį lėšų skyrė ES. Šios gamyklos nebūtų reikėję, jeigu žmonės būtų sąžiningai rūšiavę savo atliekas jų susidarymo vietoje. Tačiau, kaip matome ir žinome, rūšiuoja blogai. Tai padarys baigiama pastatyti gamykla, o mes būsime priversti susimokėti po 20 eurų  (dar prisidės PVM) už  1 toną atliekų, kurios pateks į gamyklą. O pateks visos, tik po to išrūšiuotos taps antrinėmis žaliavomis, kietuoju atgautuoju kuru, kompostu... Į sąvartyną po šio rūšiavimo galės patekti ne daugiau 18 proc. niekur kitur netinkančių atliekų“, – aiškina MAATC prevencinės veiklos organizatorė Liucija Burbienė.

Savivaldos atstovai taip pat buvo supažindinti su nauju sąvartyno mokesčiu, kuris bus įvestas nuo sausio 1 d. LR Vyriausybė įvedė taršos atliekomis mokestį – 23 eurus už toną, kuris keliaus tiesiai į šalies biudžetą, o iš ten – aplinkosauginiams projektams.

Anot MAATC delegacijos atstovų, tie nauji mokesčiai „gimsta“ ne šiaip sau. Gyventojus jie turi skatinti mažinti atliekų kiekius – kad nepatektų į sąvartyną, kad daugiau nukeliautų į žaliavų konteinerius. To reikia saugant gamtą, mažiau naudojant gamtos išteklius. Tačiau tai nereiškia, kad „išmesime atliekas į griovį ar pamiškę, jų kiekis bus mažesnis“. Iš pamiškių ir griovių atliekos bus surinktos, jos nukeliaus į tą patį sąvartyną ar rūšiavimo įmonę, bet susimokės ne atliekų turėtojas, o mes visi. Kuo daugiau tokių bešeimininkių atliekų bus, to daugiau turėsime mokėti visi mes.

„Prašome savivaldos vadovų, kad padėtų išaiškintų žmonėms, jog nerūšiuojant atliekų tvarkymas brangs: dėl naujosios gamyklos, dėl naujojo ekologinio mokesčio ir panašiai“, – sako direktorius A. Bagušinskas.

Pasak MAATC delegacijos atstovų, kol kas atliekų sraute labai daug yra žaliųjų atliekų, o joms tvarkyti visiems gyventojams išdalintos kompostavimo dėžės. Tačiau kiekiai beveik nemažėja. Vadinasi, gyventojai deda mažai pastangų, kad atliekos būtų tvarkomos deramai.

„Vis dar girdime, kai atsainiai žmonės sako: „Mes mokame, o jūs ten tvarkykite...“ Sutvarkysime. Tačiau gyventojams nesistengiant mažinti savo atliekų, jų sutvarkymas kainuos vis brangiau...“ – sako MAATC specialistai.

Pagrindinis šio vizito tikslas buvo – ne įbauginti gyventojus, bet paprašyti, kad pastarieji būtų sąmoningi ir atsakingi atliekų rūšiuotojai. Tačiau ir seniūnai išreiškė atliekų perdirbėjams savo pageidavimų. Anot seniūnų, didžiulė problema mūsų regione yra su stambiagabaritinių atliekų išvežimu. Stambiagabaritinėmis atliekomis, kurias sudaro įvairūs būsto įrenginiai, virtuvės įranga, seni baldai, rakandai ir kiti namų apyvokos daiktai, gyventojai gali „atsikratyti“ seniūnijose kartą per mėnesį sutartose vietose tam tikru laiku. Tačiau, pasak seniūnų, to yra per maža, nes gyventojai turi daugiau panašių atliekų ir jų visų paimti vienu metu aptarnaujanti įmonė yra nepajėgi, tad nieko nuostabaus, kad likusiomis atliekomis gyventojai atsikrato dažnai neteisėtu būdu – meta jas į bendruosius konteinerius, išmeta pakelėse, pamiškėse. Taip pat dažnai nepatogus būna ir atliekų surinkimo laikas seniūnijose – dažniausiai jos surenkamos darbo valandomis, kai daugelis gyventojų dirba. Tad seniūnai pageidauja, kad ateityje ši problema būtų sprendžiama iš esmės ir lanksčiau, prisitaikant prie gyventojų poreikių.

Susitikimo metu aptarta ir dar viena opi problema – tai žaliųjų atliekų tvarkymas ir realizavimas seniūnijose. Lig šiol seniūnai žaliąsias atliekas (lapus, žolę ir kitus pūvančius biologinius darinius) tvarkė, kaip išmanė. Tačiau nuo šiol žaliųjų atliekų tvarkymas seniūnijose turi vykti taip, kaip to reikalauja įstatymai. Pristatyti į MAATC atliekų tvarkymo centrą žaliąsias atliekas Šakių rajono seniūnijoms yra gan brangu. Tad atliekų tvarkymo centro atstovai  su seniūnais sutarė, kad šios problemos sprendimo reikėtų ieškoti tokio, kad ir „vilkas būtų sotus ir ėriukas sveikas“. Šis klausimas yra atidėtas iki kito seniūnų pasitarimo, kurio metu savivaldų vadovai galės pateikti savo siūlymus ir pageidavimus dėl žaliųjų atliekų tvarkymo administracijos direktoriui Evaldui Sniečkui.