Vargingose šeimose augančių vaikų svajonės labai žemiškos... Šilti drabužiai ar žieminiai batai, knygos ar žaislai, apie kuriuos jie visą laiką svajoja, bet mama ar tėtis jų nupirkti neišgali. Tad jau šeštus metus gyvuojantis projektas „Vaikų svajonės“ vaikų Kalėdas padaro šiltesnes.

Didžiausias pomėgis – skaitymas

Kukliame, tačiau tvarkingame socialiniame būste besiglaudžianti Rasa su dviem mažamečiais vaikais – Eva ir Džiugu – viską jiems paaukotų. Moteris savo vaikams atiduoda skanesnį kąsnį, dėl to kartais pačiai tenka likti alkanai. Šių vaikų svajonės itin žemiškos – Eva nori lietuvių-anglų-rusų kalbų žodyno, o Džiugas radijo bangomis valdomo lėktuvėlio. „Vaikų svajonių“ projektas  šias svajones išpildys ir vaikams Kalėdų rytas bus daug mielesnis.

Eva mokosi šeštoje klasėje, o didžiausias jos pomėgis – skaitymas. Kaip sakė mergaitės mama, Eva su knygomis neišskiriama nuo dvejų metukų amžiaus, mat jau tada jas norėjosi vartyti ir po truputį, mažais žingsneliais mokytis skaityti.

„Kai būdama maža sakydavo „kyka“, iškart suprasdavau, kad reikia paduoti knygą. O nuo dvejų metukų Eva pradėjo bandyti skaityti“, – pasakojo mama Rasa.

Perskaito 300 knygų

Evos mamą nestebina,  jog mergaitė „Vaikų svajonėms“ paprašė knygos. Eva knygų Kalėdoms prašo kiekvienais metais. Į šeštą klasę einančios mergaitės paklausus, kodėl pasirinko žodyną, Eva nedrąsiai atsakė: „Reikia mokykloje ir ruošiant namų darbus.“ Mama Rasa pasakojo, jog mergaitė labai stropi mokinė, pažymių vidurkis siekia devynetą. Tai, kad knygų skaitymas yra didžiausia mergytės aistra, įrodo ir perskaitytų knygų skaičius. Mama prasitarė, jog per metus Eva jų perskaito nei daug, nei mažai – apie 300.

„Visko būna. Kartais reikia ir pasakyti, kad skaityti užteks, nes tikriausiai ir pavalgyti pamirštų, ir miegoti nereikėtų. Jau ir akinukus nešioti reikia, bet nieko... Jie gražūs, madingi ir Evutei tinka“, – šypsodamasi apie mergaitės pomėgį pasakojo mama.

Eva rami, tyli mergaitė, o jos broliukas Džiugas – visiška sesers priešingybė. Deja, su vaiku pabendrauti neteko, nes tuo metu, kai kalbėjomės, jis buvo Vaikų dienos centre, tačiau iš mamos pasakojimų buvo galima susidaryti įspūdį apie vaiko charakterį – „tik spėk gaudyti.“

Nors šeima gyvena kukliai susispaudusi, tačiau vietos namuose pakanka ir trijų mėnesių šuniukui Tučiui, kuris užėmė prieš kelis mėnesius po mašinos ratais patekusio šuniuko vietą.

„Anas šuniukas mūsų šeimos nariu buvo aštuonerius metus. Labai mėgo vaikytis kates, lauke išslydo Evutei iš rankų, bėgo per kelią ir jį pervažiavo mašina, kuri net nesustojo. Skaudžiausia, kad visa tai matė duktė“, – su liūdesiu pasakojo mama.

Kalėdos kuklios, bet jaukios

Mamos Rasos ir Evutės pasiteiravus, ar laukia Kalėdų, abi neužtikrintai prasitarė, kad laukia. Šeima eglutę puošia likus maždaug dviem savaitėms iki Kalėdų ar šiek tiek vėliau, nes graži, didelė eglė puikuojasi padėta ant stalo, ant kurio vaikai ruošia pamokas, todėl reikia palaukti, kol prasidės atostogos. Rasa sako, jog malonumą puošti eglutę palieka vaikams: „Tegul, jiems smagu... Dar snaigių pakarpo, tad švenčių laukiame pasipuošę, o jau prieš pat Kalėdas prisigaminame įvairių skanumynų.“

 Tai, jog mama savo vaikus nori nors šiek tiek pradžiuginti, kad švenčių laukimas būtų smagesnis, rodo Rasos nupirkti advento kalendoriai su šokoladu viduje. Rasa prisiminė juokingą istoriją, kai Džiugas gruodžio pradžioje sumanė Kalėdas „prisikviesti“ šiek tiek anksčiau.

„Atėjusi į kambarį tik pamačiau jo rankose advento kalendorių, o šokolado jau nebuvo likę, viską suvalgė ir man pasakė: „Mama, suvalgiau visą šokoladą, atidariau visas kalendoriaus dureles, dabar Kalėdos ateis anksčiau“, – linksmą nutikimą prisiminė mama.

Nori šiltų drabužių

Du iš penkių sunkiomis sąlygomis gyvenančių vaikų artėjant didžiosioms metų šventėms dovanų svajoja gauti žieminių rūbų ir žaislų. Tokias ilgametes tendencijas atskleidžia socialinio projekto „Vaikų svajonės“ organizatoriai. Šiuo metu projekto interneto svetainėje yra apie 9786 svajonių, iš kurių 81 proc. jau pasirinktos išpildyti.

Kaip sakė Šakių savivaldybės „Vaikų svajonių“ koordinatorė Audronė Laurinaitytė, šiais metais pateikta apie 180 mūsų rajono sunkiau gyvenančių vaikų svajonių. Sunku patikėti, tačiau neišpildytos liko jau tik kelios svajonės, kurios, tikimasi, iki didžiųjų metų švenčių taip pat bus pasirinktos geros valios žmonių.

 Pavyzdžiui, trejų metukų Adrijana labai norėtų gauti verkiančią arba kalbančią lėlę, nes tai būtų pirmoji tokia mergaitės lėlė. Tokio pat amžiaus mergytė Evelina svajoja apie šiltą žieminę striukę, o šešiametis Eimantas norėtų, kad kas nors jam padovanotų sportines kelnes, kurių berniukui reikia mokantis parengiamojoje klasėje.

Jau penktus metus vaikų svajones padeda pildyti ir Amerikoje gyvenantys lietuviai. Mūsų rajono vaikų svajones jie taip pat pildo: šiais metais iš užsienio mažiesiems šakiečiams bus atsiųsta apie 20 dovanų.

Iš arčiau pristatėme tik vieną šeimą, jos gyvenimą bei didžiųjų metų švenčių laukimą, tačiau sunkiau gyvenančių šeimų ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų rajone yra išties nemažai. Kiekvienas galime prisidėti prie vaikų norų išpildymo, kad atsibudusių Kalėdų rytą mažylių džiaugsmas lietųsi per kraštus.