baneris leidinys

saltinelisVažiuojant pro Lekėčių šaltinį ketvirtadienio rytą į darbą buvo galima pamatyti stovinčias keturias mašinas. Tie, kurie čia lankosi nuolat, žino, kad savaitgaliais nutįsta kur kas ilgesnė eilutė. Nors atvykėliai randa sutvarkytą aplinką, Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis teigia: jei ji nebūtų tvarkoma, po savaitės čia jau niekas nevažiuotų.

Nuotr. Suvalkija turi mažiausią skaičių šaltinių. Lietuvoje jų 218, o šiame regione tik 8. Vienas iš jų – Lekėčių šaltinėlis.

Atlieka ir gamtinius reikalus

R. Krikštolaitis teigia, kad daugiausiai problemų kelia ne vietiniai lekėtiškiai, kurie yra sąmoningi, bet atvykėliai. Prie šaltinėlio įtaisyti maišai mesti šiukšlėms, deja, ne visiems pastebimi. „Atvažiavę kilimėlius išsipurto, mašiną išsimėžia, o turėdami laiko dar į krūmus nubėga gamtinius reikalus atlikti. Tada prisisemia vandens ir išvažiuoja. Kai grįžta kitą kartą, vieta jau būna švari“, – pasakoja R. Krikštolaitis.
 
Šaltinėlio teritorija priklauso miškų urėdijai, tačiau jos tvarkymu rūpinasi seniūnija, čia viešuosius darbus atidirba pašalpų gavėjai. „Jie darosi ypač sąmoningi, paprotina kitus, net konfliktų būna – pagalvokit, jei jūs tvarkytumėte, o kitą dieną matytumėte, kaip vėl kažkas šiukšlina. Kasdien surenkame po maišą šiukšlių“, – neslėpė R. Krikštolaitis.

Pavojus sveikatai

Nors senyvo amžiaus žmonės, atvažiuojantys su dviračiais, vandens semia tiek, kiek leidžia jų jėgos užnešti pakankamai stačiu skardžiu, dažniausiai vandeniu žmonės nori apsirūpinti keliems mėnesiams. Atvykusi pasisemti vandens kaunietė teigė, kad vandeniu apsirūpina keliems mėnesiams, jį vartoja valgio gaminimui, kavai, arbatai.

„Net nesuprantu, iš kur pas žmonės tiek sveikatos – kai kurie kubais vandenį tempia. Čia ne juokai – praeitais metais benešdamas vandenį vienas žmogus mirė“, – pasakojo seniūnas. Jis akcentavo, kad visiems riekėtų laikytis saugumo reikalavimų pilantis vandenį. Takelis žiemą barstomas smėliu, bet laiptų turėklai jau apipuvę. „Urėdas davė pažadą aptvarkyti laiptus, kadangi paskutinį kartą tai buvo daryta prieš gerus 10 metų. Manau, kad teritoriją tvarkyti būtina, nes tai vienas didžiausių traukos centrų rajone, čia važiuoja žmonės iš Ežerėlio, Zapyškio, Kauno, Kaišiadorių, Jonavos“, – kalbėjo R. Krikštolaitis.

Nekultūringuosius viešins

Pasak R. Krikštolaičio, iki naujųjų metų prie šaltinėlio bus įrengta kamera. „Visus šiukšlintojus įduosime aplinkos apsaugai, nes pasitaiko ir tokių, kurie net statybines atliekas atsiveža. O tuos, kurie krūmuose atlikinėja gamtinius reikalus, viešinsime, jų nuotraukas siųsdami spaudai. Gal save ar kitą pamatę laikraštyje jau nenorės taip elgtis, – svarstė R. Krikštolaitis. – Dėl lekėtiškių garantuoju, kad jie laikosi tvarkos, didžiausia problema atvykėliai. Man atrodo, kad jei atvažiavę čia rastumėme šiukšlyną, tas vanduo tikrai nebūtų toks skanus.“

Kokybės tikrinti neprivalo

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąraše yra 218 šaltinių. Suvalkija yra regionas, kuriam tenka mažiausiai šaltinių, čia jų yra tik 8, Lekėčių šaltinėlis – vienas iš jų. Respublikinės reikšmės hidrologiniais gamtos paminklais paskelbti 25 šaltiniai. Šaltinių vandens kokybė keičiasi, todėl vandens mėginys turi būti tiriamas sezoniškai. Tik minėtųjų 25 šaltinių vandens kokybė privalomai tikrinama kiekvieną sezoną. Kadangi Lekėčių šaltinis į šį nedidelį sąrašą nepatenka, jo vandens kokybės kontrolė nėra privaloma.

Kaip sekama vandens kokybė?

Pasak R. Krikštolaičio, žmonės kartkartėmis pasidaro tyrimus, kurie rodo, jog šaltinio vanduo yra tyras ir tinkamas vartoti. Tyrimus atlieka ir Šakių visuomenės sveikatos biuras. Jo vadovas Viktoras Lebedžinskas teigia: kiek kartų buvo tirtas šaltinio vanduo, visada rezultatai buvo geri. Paskutinį kartą tokie tyrimai atlikti pavasarį. V. Lebedžinskas sako, kad tokių tyrimų jie daryti neprivalo. „Tai yra mūsų geros dūšios išraiška, nes daug gyventojų geria šaltinio vandenį. Tam leidžiame savo pinigus. Respublikoje tai nedažnas atvejis, nes tokie tyrimai yra privačių asmenų reikalas“, – teigė V. Lebedžinskas.

Vandenį nerekomenduoja laikyti ilgai

Pats V. Lebedžinskas yra sėmęs vandens iš šaltinio, tačiau paprastai naudojasi vandentiekio vandeniu. „Jų kokybė vienoda. O jei reikia vandens dėl skonio – perku parduotuvėje. Turi būti labai turtingas, kad privažinėtum. Pasemtą vandenį geriausia laikyti ne ilgiau kaip savaitę“, – įspėjo Visuomenės sveikatos biuro vadovas. Jis priminė, kad plastikinės taros naudojimo laikas ribotas, todėl į tai reikia atkreipti dėmesį. „Ilgiau stovinčio vandens savybės keičiasi. Į jį pereina indo, kuriame laikomas, molekulės, susidaro idealios sąlygos daugintis mikroorganizmams“, – teigė V. Lebedžinskas.

Sima Kazarian


Ar šaltiniai šventi?

Pakankamai gaji nuomonė, kad šaltinio vanduo ne tik pasižymi puikiomis skoninėmis savybėmis, tačiau jis turi ir stebuklingų galių, kurios pajėgios išgydyti nuo sunkių ligų. Informacinis stendas skelbia apie ypatingas Lekėčių šaltinio galias grožiui – ne viena moteris ir dabar vietoj vandentiekio vandens veidui praustis naudoja minkštą šaltinėlio vandenį.

 Ar šaltinis gali būti šventa vieta? Pasak Norberto Vėliaus, „dažniausiai patys gamtos objektai ir reiškiniai nebuvo garbinami, o tik gerbiami, laikomi šventais, tikint, kad juose gyvena arba mėgsta pasirodyti dievai”. Yra duomenų iš XIII amžiaus, jog buvo tokios šaltinių dvasios – umidės. Tačiau apie tai, kad Lekėčių šaltinėlis galėjo būti kulto objektas, kuriame gyveno dievybės, duomenų nėra. Vis tik ne vienas jautresnis žmogus, apsilankęs prie Lekėčių šaltinio, teigia, jog tai labai graži ir gerai nuteikianti vieta ir šis vandens sėmimo ritualas teikia ne tik naudą, bet ir džiaugsmą.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

BlueYellow-baneris

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

200x100 banAUDRA

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos