Agnė NAUMAVIČIŪTĖ Šv. Kalėdos, Naujieji metai... Tai laikotarpis, kai visi tampame geresni, apmąstome nuveiktus darbus, planuojame naujus, stengiamės padėti vieni kitiems. Kai kuriems žmonėms ši pagalba verkiant reikalinga...
Nuotr. Gelgaudiškietei krosnelę padovanojusios bendrovės „Tolvita“ direktorius Vytautas Misiūnas moteriai papasakojo apie krosnelės kūrimą bei priežiūrą.
Širdis – Gelgaudiškyje
Kad būtų aiškiau, istoriją pradėkime nuo pradžių. Iš Gelgaudiškio kilusi keturių vaikų mama Rima, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, išsikraustė gyventi į Kėdainių rajoną. Tačiau moteris visuomet jautė, jog jos širdis – Gelgaudiškyje. Ten stovi kad ir nedidelis, kad ir dviem šeimoms priklausantis, tačiau savas ir brangus namelis.
Rima namelio dalį nusipirko pasiėmusi paskolą, kaip pati sakė, labiau už viską norėjosi savų namų, kur žydėtų gėlės, kur būtų galima auginti daržoves, kurias jos vaikai taip mėgsta.
„Ypač mažoji... ji taip mėgsta špinatus, kitas daržoves. Kol čia gyvenau, žydėjo gėlės, dabar viskas apleista, nejauku... Svajoju, kaip grįžusi į savo namus viską susitvarkysiu ir galėsiu būti laiminga“, – su ašaromis akyse pasakojo keturių vaikų mama.
Sugedusi krosnis
Rima žengė tvirtą, rimtą žingsnį savo gyvenime – apsisprendė grįžti į Gelgaudiškį, nes, kaip sakė pati moteris, vaikai yra jos gyvenimo prasmė ir dėl jų gerovės stengsis padaryti viską, ką tik gali. Tačiau pagrindinė problema, kuri iki šiol tarsi tie pagaliai, kišami į ratus, – namelyje sugedusi krosnis. Juk žiemą su mažamečiais vaikais nešildomuose namuose gyventi tiesiog neįmanoma. Nedrąsiai, pusbalsiu moteris pasakojo, kad kitos krosnies nusipirkti paprasčiausiai nebuvo už ką, tad iki šiol apie grįžimą gyventi į Gelgaudiškį galėdavo tik tyliai pasvajoti...
„Problemų su krosnimi jau buvo, kai nusipirkau namelį. Tačiau turbūt galima suprasti, jog moterys nelabai išmano tokius dalykus, tad tik atsikrausčiusi supratau, kad bus bėdų, o paskutiniuosius metus, kai čia gyvenome, žiemą iškentėme nešildomuose namuose. Tekdavo net miegoti su striukėmis. Baisu prisiminti“, – pasakojo Rima.
Ieškojo šeimos
Iš tikrųjų tiems, kurie tik juokiasi, reikėtų patikėti, jog stebuklai kartais vyksta. Būtent stebuklas įvyko ir šioje, atrodo, liūdnoje istorijoje. Norvegiškų krosnelių „Jotul“ gamintoją atstovaujanti, Panevėžio rajone įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė „Tolvita“ nutarė padaryti gerą darbą ir pasidalyti šiluma – pasirinktai daugiavaikei šeimai padovanoti krosnelę. Apie šią žinią buvo paprašyta paskelbti edukologės, darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėjos Austėjos Landsbergienės. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtu įrašu pasidalijo daugiau nei penkiasdešimt žmonių. Visi jie pažinojo bent vieną šeimą, kuriai tokia krosnelė yra ypač reikalinga.
„Įrašas paplito labai greitai. Tiesiog norėjome, jog daugiavaikei šeimai šventės būtų nors kiek jaukesnės. Svarbiausias mūsų noras, kad šeima būtų tvarkinga, tėvai negeriantys, prižiūrintys savo vaikus. Kad tausotų jiems padovanotą daiktą“, – mintimis dalijosi „Tolvitos“ direktorius Vytautas Misiūnas.
Į bendrovės atstovus kreipėsi keliolika žmonių, kurie dalijosi šeimų, kurioms vertėtų padovanoti krosnelę, istorijomis. „Tolvita“ šią krosnelę nusprendė padovanoti Rimai ir jos šeimai. Keturių vaikų mama sakė iš pradžių negalėjusi patikėti, kai jai paskambino bendrovės atstovai ir pranešė, jog būtent ji ta laimingoji, kuriai bus įteikta dovana. Pasakodama apie tai, kaip jai pasisekė, Rima negalėjo sulaikyti ašarų ir vis dėkojo V. Misiūnui už tokį jo gerumą.
Džiaugsis šiluma
Ir štai atėjo lemtingasis gruodžio 29 d., antradienio, rytas, kai į Rimos namelį atvykę darbininkai, plušėję kelias valandas, statė statė ir pastatė krosnelę, kurią užkūrus, įšalę namai kaipmat pradėjo šilti. „Tolvitos“ direktorius Rimai paaiškino, kaip prižiūrėti krosnelę. Sužinojusi, kad krosnyje galima kepti plokštainį, duoną, kad ant krosnelės galima pasišildyti maisto ar vandens, keturių vaikų mama dar labiau apsidžiaugė.
„Net neįsivaizduojat, kokia esu jums dėkinga. Niekada nebūčiau patikėjusi, kad man taip pasiseks... Ir duoną galėsiu kepti! Tai vienas mėgstamiausių mano kepinių“, – kalbėjo moteris.
Atsidėkodama Rima geradariams padovanojo savo rankomis megztų vilnonių kojinių ir su džiaugsmu dalijosi planais, nuo ko pirmiausiai pradės tvarkytis namus.
