Praėjusį antradienį Šakių savivaldybėje buvo svarstomos galimybės rajone kurti daugiau Neįgaliųjų dienos užimtumo centrų. Manoma, kad jie galėtų atsirasti Griškabūdžio ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijose.

Tai, kad Neįgaliųjų dienos užimtumo centrai turėtų būti ne tik Šakiuose ir Gelgaudiškyje, kaip yra dabar, bet ir kitose seniūnijose, numatyta ir 2011–2017 m. savivaldybės strateginiame bei socialinių paslaugų plane. Šį klausimą ne kartą kėlė neįgaliųjų tėvai, ne kartą apie tai kalbėjo ir valdininkai. Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė informavo, kad gautas 16 tėvų, auginančių vaikus su negalia (daugelis protine – red.), prašymas dienos globą organizuoti Griškabūdžio, Kudirkos Naumiesčio, Barzdų ar Žvirgždaičių krašte. Atsižvelgdami į susisiekimo galimybę bei aptarę kitas aplinkybes, susitikimo dalyviai apsisprendė, kad reikėtų kalbėti ir apsiriboti dviejų tokių centrų atsiradimu. Vieną įkurti Kudirkos Naumiestyje, kitą – Griškabūdžio seniūnijoje. Artimiausiu metu turėtų būti patikslintas sąrašas, surinkta informacija, ar neatsirado naujų interesantų ir paslaugomis naudotųsi jau esantys sąraše.

Vieningai sutarta, kad kuriant naujus centrus nebus kuriamas naujas juridinis darinys, o jungiamasi jau prie esančių tokio pobūdžio įstaigų ir steigiami savotiški filialai. Tada nereikėtų naujų įstatų, naujo vadovo ir būtų sutaupyta.

Ragino žiūrėti realiai

„Labai gerai, kad kalbame apie jų steigimą įvairiose vietose. Neįgalumo lygis gana skirtingas, tad lengviau prižiūrėti nedideliuose centruose nei sudėti visus į vieną vietą“, – teigė Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šakių viltis“ pirmininkė Roma Dėdynienė.

Jai pritarė ir Vida Arlauskienė, auginanti 24-erių dukrą su protine negalia. Moteris kalbėjo, kad neįgalieji tokie patys žmonės ir turi teisę gyventi pilnavertį gyvenimą.

„Juk ne veltui tie vaikai atėjo į šią žemę. Jie tiesiog moko mus būti geresnius“, – mintimis dalijosi neįgalios merginos mama.

Tačiau bendruomenių asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė ragino žiūrėti ne tik į gražius norus ir patogumą, bet matyti realias finansines galimybes, nes reikės tokius centrus ne tik įsteigti, bet ir išlaikyti.

Neišspęstas darbo valandų klausimas

Nors ir dabar du rajone veikiančius centrus lankantys vaikai vežiojami autobusiukais į Šakius ar Gelgaudiškį, tačiau, pasak R. Dėdynienės, kaimiškoje vietovėje 15 km yra didelis atstumas. Išdėsčius centrus lokaliai, tėvai galėtų rinktis, kur vaiką nori leisti. Galbūt mažiau reikėtų vežioti pačioms įstaigoms, savo atžalas pristatytų patys tėvai. Buvo galima suprasti, kad tėvus kartais netenkina ir ugdymo kokybė, tačiau išsamiau šis klausimas susitikimo metu nebuvo aptarinėjamas.

Visgi pavėžėjimas – menka problema. R. Dėdynienė, kaip ir V. Arlauskienė, akcentavo, kad neišspręstas ir dienos centrų darbo laiko klausimas. Tam pritarė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja. Tokie centrai turėtų dirbti nuo 7.30 val. iki 17.30 val. Be to, gal kažkam būtų poreikis juos lankyti ir savaitgaliais.

„Tarkim, aš darbe turiu būti 8 val., o mano vaiką paima tik nuo 9 val. Arba iš darbo grįžtu pusę šešių, o mano vaiką parveža gerokai anksčiau“, – sakė „Šakių vilties“ pirmininkė.

Kur įkurdinti?

Kol kas neaišku, per kiek laiko tokie centrai galėtų įsikurti. L. Pocevičiūtė kalbėjo, kad nėra numatyta tiksli data. Tiesiog reikia dirbti ta linkme ir gal šiais metais klausimas pasistūmės iš mirties taško. Pasak vedėjos, priklausomai nuo centre esančių neįgalių žmonių skaičiaus, kiekviename galėtų dirbti po du darbuotojus.

Nemažai susitikimo metu diskutuota, kokiose patalpose apskritai įkurdinti šiuos centrus. Buvo pasisakančių, kad jie galėtų jungtis prie bendruomenių centrų, gal tuštėjančių mokyklų ir pan.

„Manau, bendruomenės tai galėtų prisiimti ne kaip kryžių. Juk joms būtų lengviau išlaikyti pastatą, kompensuotų už šildymą“, – kalbėjo V. Arlauskienė.

Prieita prie išvados, kad Griškabūdyje priimtiniausias pastatas, kur dabar veikia Vaikų dienos centras. Tačiau čia tektų patalpas pritaikyti, gal net praplėsti. Be to, kaip kalbėjo seniūnas Saulius Naumavičius, reikėtų galvoti, kaip išspręsti klausimą dėl licencijuotų veiklų suderinimo (vykdant projektus, juridiškai įstaigos turi būti atskirai, o ne burtis po vienu stogu – red.), užimtumo. Minėtame pastate veikia ne tik dienos centras, bet pirmame aukšte esančios patalpos dažnai išnuomojamos, čia repeticijoms renkasi saviveiklininkai.

„Iki šešių vaikų, manau, patalpas rastume, bet jei daugiau – būtų sudėtinga“, – teigė S. Naumavičius.

Kur konkrečiai tokį centrą įkurti Kudirkos Naumiestyje, iki galo nenuspręsta. Svarstyta, kad galbūt būtų galima panaudoti buvusio Kudirkos Naumiesčio kooperatyvo pastatus (bet dėl jų dar tik pradėta spręsti bankroto byla), gal jungtis prie globos namų, neįgaliųjų draugijos.

Laikinas atokvėpis

V. Arlauskienė kėlė klausimą ir dėl laikino atokvėpio tarnybos.

„Tarkim, aš susergu, guliu gydymo įstaigoj ar pan. ir nėra artimųjų, kas galėtų pasirūpinti mano neįgaliu vaiku. Būtų labai gerai, jei aš kuriam laikui tiesiog galėčiau nuvežti ir palikti“, – kalbėjo moteris. Pasak Kudirkos Naumiesčio klebono Donato Jasulaičio, tokia paslauga numatyta jo vadovaujamuose parapijos socialinės pagalbos centro senelių globos namuose.

„Tik mes pavadinę trumpalaikės socialinės globos paslauga. Esame patvirtinę ir įkainius, viskas numatyta įstatuose“, – informavo kanauninkas D. Jasulaitis.

Šiuo metu Neįgaliųjų dienos užimtumo centrus prie Šakių vaikų globos namų ir prie Gelgaudiškio specialiosios mokyklos lanko po 10–15 negalią turinčių vaikų.