Nors daugiabučių namų administravimas mūsų rajone dar naujas dalykas, jis jau klampina gyventojus į nežinomybės liūną. Nenorėdami išleisti didelės krūvos pinigų priskirtam daugiabučio administratoriui UAB „Šakių komunalinis ūkis“, gyventojai suskubo sudarinėti jungtinės veiklos sutartis ir taip išlaikyti savo rankose namų valdymą, tačiau daugelis net neįtarė, kad ir čia jų laukia nemaži iššūkiai.

Įgyvendinant Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. pasirašytą įsakymą, nuo 2016 m. sausio 1 d. visus rajono daugiabučius namus, kurie neturėjo įsteigę bendrijų ar nebuvo sudarę jungtinės veiklos valdymo formos sutarčių, buvo pavesta administruoti UAB „Šakių komunalinis ūkis“. Registrų centro duomenimis, iki išeinant šiam įstatymui, rajone buvo 39 daugiabučiai tiek su veikiančiais, tiek su neveikiančiais įstatais. Sausio 1 d. „Šakių komunaliniam ūkiui“ administruoti buvo perduotas 231 rajono daugiabutis, o 24 namai pripažinti kaip neidentifikuoti. Nuo sausio 1 d. joks daugiabutis negalėjo likti be administravimo formos, o administratorius namui reikalingas tam, kad gyventojams būtų lengviau prižiūrėti bendro naudojimo namo plotus bei tam tikslui kaupti lėšas.

Turi informuoti administratorių

Apsiskaičiavę, kad mokėti „valdiškam“ administratoriui arba steigti bendrijas yra brangu, daugelio daugiabučių gyventojai nusprendė patys imtis valdyti savo namą ir sudarinėti jungtinės veiklos sutartis. Atsisakę administratoriaus paslaugų ir įregistravę kitą namo valdymo formą, gyventojai apie tai turi pranešti „Šakių komunaliniam ūkiui“, kad įmonė žinotų, jog šis daugiabutis savo namą prižiūrės patys.

Naujausiais duomenimis, nuo šių metų sausio 1 d. iki vasario 1 d. „Šakių komunalinis ūkis“ gavo aštuonių daugiabučių namų dokumentų kopijas, jog šie yra anksčiau sudarę jungtinės veiklos sutartis, devynių namų butų savininkai jas įregistravo naujai (arba perregistravo kadaise sudarytas), naujai įregistruota viena bendrija.

Norinčių sudaryti jungtinės veiklos sutartis mūsų rajone būtų ir daugiau. Pasirodo, kad to siekiantys gyventojai susiduria su nemenkais biurokratiniais trukdžiais. Norint bendru sutarimu  pavesti tvarkyti visus namo ūkio reikalus vienam asmeniui, reikia pasirašyti sutartį. Teisiškai jungtinės veiklos sutartis galioja, vos ją gyventojai įregistruoja Registrų centre, tačiau to, pasirodo, maža, kad įgaliotas asmuo galėtų atidaryti sąskaitą banke (kad būtų galima kaupti visų gyventojų lėšas namo tvarkymui). Bankai reikalauja, kad sutartis būtų patvirtinta notaro, notarai Registrų centre registruotų sutarčių atgaline data patvirtinti negali. Taip ir pasidaro užburtas ratas, į kurį šiuo metu yra pakliuvęs ne vienas jungtinę veiklos sutartį sudaręs daugiabutis.

Dažnai kreipiasi

Savivaldybės Ūkio skyriaus specialistė Asta Cikanienė sakė, kad steigiant daugiabučių gyventojų  bendriją yra daugiau teisinių niuansų – čia reikia ir advokato surašytos sutarties, ir kitų dalykų. Todėl nieko nuostabaus, anot specialistės, kad gyventojai renkasi administruoti savo namus sudarydami jungtinės veiklos sutartis (jas gali sudaryti patys visuotinio susirinkimo metu). Pasak A. Cikanienės, gyventojai dažnai kreipiasi tiek į jų skyrių, tiek į „Šakių komunalinį ūkį“, nes nežino, nuo ko pradėti tvarkyti juridinius klausimus. Abiejose įstaigose pateikiama informacija gyventojams, kur reikia kreiptis ir kokius dokumentus patvirtinti, norint įregistruoti vienokią ar kitokią namo valdymo formą.

Tiek Savivaldybės ūkio skyriaus specialistai, tiek UAB „Šakių komunalinis ūkis“ vadovas Darius Mikelionis sako, kad patikimiausia namo valdymo forma yra bendrija. Jie tikina, kad gyventojai neturėtų bijoti jos steigti, nes teisiškai tai yra labiausiai sutvarkyta forma.

Nori apsidrausti

Pasak „Swedbank“ klientų aptarnavimo centro valdytojo Mariaus Žebrauskio, Lietuvoje jau yra nuskambėjęs ne vienas atvejis, kai butų savininkai perveda pinigus pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotajam asmeniui į asmeninę sąskaitą ir nežino, nei kur, nei kas už tuos pinigus daroma. Todėl „Lietuvos bankas“ yra priėmęs nurodymą, kad, tvirtinant jungtinę veiklos sutartį, gyventojai privalo turėti notarišką tos sutarties patvirtinimą. Kaip sako specialistas, dabar tiems gyventojams, kurie jau turi įregistravę jungtinės veiklos sutartis, turėtų ją sudaryti iš naujo. Daugiabučių namų gyventojams, kurie dar tik ruošiasi įregistruoti jungtinės veiklos sutartį, turėtų iš anksto pagalvoti apie notarišką jos patvirtinimą.