Praėjusį trečiadienį savivaldybės posėdžių salėje vyko savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos išplėstinis posėdis. Jame didžiausias dėmesys skirtas socialinėms temoms.

Mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis susirinkusioms socialinėms darbuotojoms pateikė susitikimų su seniūnijų socialiniais darbuotojais ir paramos teikimo komisijų nariais apibendrinimą. Jis ragino socialiai remtiniems žmonėms, su kuriais kiekvieną dieną susiduria darbuotojos, sukurti daugiau apribojimų bei taisyklių. To reikia, E. Pilypaičio nuomone, kad „jie dar labiau neužliptų visiems ant galvos“, nes ir taip „yra gana išpaikyti“. Jis siūlo labiau apriboti grynųjų pinigų išgryninimą iš socialinių kortelių ir ne taip atlaidžiai žiūrėti, tarkim, kai darbo už pašalpas atidirbti turintis žmogus ateina prašyti lyjant lietui.

 

„Nėra blogo oro, yra bloga apranga. Tad jeigu atėjo ir tikisi, kad darbo lyjant negaus, jūs jam jį pasiūlykit. Atėjai lyjant, vadinasi, esi pasiruošęs“, – mintimis dalijosi mero pavaduotojas.

Jis ne kartą pabrėžė, kad socialinis darbas reikalauja daug ištvermės, kantrybės ir atsakomybės bei džiaugėsi, kad, nors ir būna grasinimų padegti darbuotojų namus, supjaustyti automobilių padangas, to nebuvo.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė kalbėjo apie seniūnijoje veikiančias paramos teikimo komisijas. Vedėja atkreipė dėmesį, kad nors visų komisijų nuostatai vienodi, bet veikla labai skiriasi. Be to,  ji siūlė įvairinti komisijų sudėtį.

„Mažai kur įtraukta mokymo įstaigų atstovai, tik trijose iš visų komisijų yra medikai. Tikrai jos galėtų būti įvairesnės“, – sakė vedėja, kaip pavyzdį nurodžiusi Griškabūdžio seniūniją, kur įvairių sričių specialistai socialinės padėties aptarimui susirenka reguliariai.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė apžvelgė Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašą. Ji tikino: jei šeima yra socialinės rizikos šeimų sąraše, dar nereiškia, kad už ją atsakingas tik socialinis darbuotojas.

„Pirmiausiai už savo gerovę atsakinga šeima“, – pabrėžė ji, akcentuodama, kad dabar, jei kas nors nutinka šeimoje, visa atsakomybė ir padidintas dėmesys, kaltinimai būna nukreipti į socialinį darbuotoją.

Apie globėjų ir įtėvių mokymų bei konsultavimų vykdomą programą Šakių rajone kalbėjo Socialinių paslaugų centre dirbanti Kristina Vilytė. Socialinė darbuotoja atkreipė dėmesį, kad įtėvių ir globėjų trūksta visoje Lietuvoje, ne išimtis ir mūsų rajonas. Ji džiaugėsi, kad užsiėmimus Šakiuose noriai lanko keturių šeimynų motinos, poreikis jaučiamas ir kitų. Visgi pripažino, kad šeimoms, norinčioms globoti vaikus, ateiti į tokius užsiėmimus gana sunku.

Projektą „Pastebėk. Suprask. Informuok“ pristatė Šakių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė. Ji akcentavo, kad smurtas artimoje aplinkoje – vis aktualesnė ir didesnė problema. Jei dėl to 2013 m. buvo 49 ikiteisminiai tyrimai, tai po metų – 69, 2015 m. – 109, o šiemet jau 83.

„Nesame juodžiausias rajonas, bet artėjam ir reikia kažką daryti“, – sakė pareigūnė.

Todėl įgyvendinant projektą norima sukurti tarpinstitucinį tinklą, kuris sugebėtų laiku pastebėti grėsmes, ir žmogus žinotų, kur kreiptis pagalbos. A. Mockevičiūtė kalbėjo, kad socialinės darbuotojos dažniausiai susiduria su šeimomis, kuriose galbūt skriaudžiami vaikai, išgėrinėjantys suaugę vaikai iš motinų atima paskutinius pinigus, o moterys miršta, nes buvo nuolat daužomos vyro... To neturi būti. Todėl bendradarbiaujant įvairioms institucijoms ir piliečiams, neužsimerkiantiems prieš tokius atvejus, bus siekiama efektyvios pagalbos šeimoms. Jau rugsėjo 27 d. organizuojamas išsamesnis projekto pristatymas bei susitikimas su įvairių institucijų atstovais.

„Draugo“ inf.