Pastaruoju metu gana nemažai kalbėta apie svarbiausią tarybos veiklos dokumentą – reglamentą, paskutiniame tarybos posėdyje priimti jo pakeitimai. Daug dėmesio susilaukė viešumon iškelta informacija apie išaugusias dviejų tarybos narių darbo valandas. O kas be jų deklaruoja daugiausiai išdirbto laiko? Kam tarybos nariai išleidžia daugiausiai lėšų? Kurie iš jų posėdžius lanko geriausiai, o kurie galėtų būti pažangesni?

Kolegas lenkia daugiau nei 100 val.

Tarybos nariai, kaip tai numato reglamentas, dirba tarybos posėdžių metu, prieš tai posėdžiauja komitetų posėdžiuose.

Už tai, kaip tai numato reglamentas, jie gauna darbo užmokestį – kas mėnesį mokama 0,3 dydžio išmoka, apskaičiuojama pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Finansine išraiška tai sudaro apie 230–250 eurų.
Kai tarybos nariai susitinka su rinkėjais, dalyvauja posėdžiuose ir pasitarimuose, taip pat gauna išmoką, žinoma, jei apie faktiškai dirbtą laiką pateikia ataskaitą,. Galima paminėti, kad valandinis užmokestis skaičiuojamas pagal tai, koks tame ketvirtyje buvo vidutinis darbo užmokestis. Pavyzdžiui, rugsėjį už vieną val. buvo skaičiuojama 4,39 eurai. Būtent dėl šių faktiškai išdirbtų valandų skaičiaus, artėjant Seimo rinkimams, nuskambėjo tarybos narys Mindaugas Tarnauskas. Jo, kaip tuomet informavo vicemeras ir darbo grupės tarybos veiklos reglamento pakeitimams ir papildymams parengti pirmininkas Edgaras Pilypaitis, darbo valandų skaičius paskutiniais mėnesiais buvo neproporcingai didelis. Jei iki vasaros M. Tarnauskas deklaruodavo maždaug po 10 val. per mėnesį, tai liepą jis dirbo 22 val., rugpjūtį 43 val., o rugsėjį deklaravo 32 val. Iš viso per 2016 m. M. Tarnauskas yra deklaravęs 156 valandas (į jas neįskaičiuotas darbas komitetų posėdžiuose ir taryboje). Jis pagal išdirbtas valandas tarp tarybos narių yra akivaizdus lyderis, nes antroje vietoje esančią Ireną Haase lenkia 114 val. Devyni tarybos nariai šiais metais deklaravę iki 9 val., septyni – nuo 10 iki 15 val. Tačiau M. Tarnauskas ne kartą yra akcentavęs: nors valandų skaičius didelis, tačiau tikrovės neatspindi, nes esą jis dirba gerokai daugiau nei deklaruoja. Tiesa, nors jo ataskaitų daugiausiai, daugelyje iš jų nurodytas tik išdirbtas laikas ir data, bet vietą, kur vyko susitikimas, galima rasti ne visur. Belieka spėti.

Mažiausiai ir daugiausiai deklaravę

Kaip minėta, pagal faktiškai dirbtas ir deklaruotas valandas daug įvairių susitikimų su gyventojais bei posėdžių turėjo I. Haase. Ji papildomai per šiuos metus deklaravo dirbusi 42.25 val. Labai nedaug nuo kolegės atsilieka jos bendrapartietė Violeta Simonavičienė. Ji deklaravo dirbusi 42 val. Vaidas Balčiūnas per metus deklaravo 39.50 val. Gana daug laiko posėdžiuose bei susitikimuose praleidžia Tautvydas Šukys. Per metus papildomai jis deklaravo daugiau nei 38 val. – tarp tarybos narių pagal deklaruotas valandas jis yra penktoje vietoje.

Per metus mažiausiai, vos vieną posėdį, kuris užtruko 2.35 val., nurodė Raminta Bastytė. Po du posėdžius deklaravo Eglė Dragūnaitytė (bendras laikas 2.50 val.), Tomas Skaizgirys (3.10 val.) ir Mantas Puskunigis (5.10 val.).

Tiesa, pasitaiko atvejų, kad kai kurie tarybos nariai, nors ir dalyvauja susitikimuose, ne visada tai deklaruoja, o spaudai prieinama tai, kas pateikiama deklaracijose.

Panašiai turbūt nutiko ir su R. Bastyte, kuri sąžiningai lanko tarybos posėdžius (nepraleido nė vieno), per metus nedalyvavo tik viename komiteto posėdyje, o apie tai, kad gali deklaruoti papildomą darbą, tiesiog nesusimąstė.

„Tenka pripažinti, kad turbūt kažką pražiūrėjau, nes posėdžių lankymą, kaip ir numato reglamentas, laikau prioritetiniu“, – sakė R. Bastytė.

Daugiausiai posėdžių praleidę

Pradėjus kalbėti apie M. Puskunigį, galima pasukti kalbą ir apie komitetų posėdžių lankymą. Jis yra vienas iš blogiausiai šiuos posėdžius lankančių tarybos narių. Nors M. Puskunigis priklausė Kontrolės komitetui, nedalyvavo nė viename iš keturių posėdžių. Tiesa, nuo liepos 29 d. jo paties prašymu jis išbrauktas iš Komiteto narių, tačiau po to laikotarpio ir Kontrolės komiteto posėdžių nebuvo.

„Tikrai nesu blogai lankantis. Taip, vasarą man laikas dubliuojasi su darbymečiu ir ne visada pavyksta, o Kontrolės komitetui seniai nepriklausau. Ten dirbti ir prasmės nemačiau, nes nemanau, kad tai produktyvu, ir laikas buvo labai netinkamas“, – sakė M. Puskunigis.

Ūkio komitete, kuriame dirba, dalyvavo pusėje posėdžių. Tiesa, tarybos posėdžius lanko daug geriau ir šiais metais nepraleido nė vieno iš devynių vykusių.

Daugiausiai komiteto ir tarybos posėdžių yra praleidę Tomas Skaizgirys. Jis šiais metais nedalyvavo šešiuose komitetų ir trijuose tarybos posėdžiuose.

„Kaip tyčia taip sutampa, kad tarybos posėdžiai kertasi su tiesioginiu darbu, komandiruotėmis. Jei būnu Lietuvoje, dar pasiderinu, bet jeigu Vokietijoje ar Olandijoje, jau neišeina“, – nedalyvavimo priežastis aiškino T. Skaizgirys.

Laurynas Suodaitis taip pat nebuvo šešiuose komiteto posėdžiuose, viename iš jų dalyvavo nuotoliniu būdu, bendraudamas per telefoną. Dėl pastarojo nuolatinio nedalyvavimo nepasitenkinimą išreiškė ir Finansų komiteto pirmininkė Aušrelė Pukinskienė, iniciavusi reglamento papildymą, kad praleidus du posėdžius iš eilės tarybos narių elgesį svarstytų ir Etikos komisija. Nemažai komiteto posėdžių praleidžia ir Martinas Eimutis. M. Tarnauskas dalyvavo visuose Kontrolės komiteto, kuriam ir vadovauja, posėdžiuose, bet yra praleidęs pusę visų vykusių Ūkio komiteto posėdžių.

Nė vieno komiteto posėdžio šiais metais nepraleido R. Rauktienė, Dinara Gudaitienė, A. Šlėderis, V. Balčiūnas, T. Šukys, R. Bastytė, Irena Haase, Arūnas Tarnauskas, Romas Pukinskas, V. Stankūnas. Po du tarybos posėdžius yra praleidę A. Tarnauskas, L. Suodaitis, K. Smirnovas, M. Eimutis, po vieną – A. Damijonaitis, A. Pukinskienė, P. Puskunigis, ir M. Tarnauskas. Likusieji nepraleidę nė vieno tarybos posėdžio.

Atsiskaito skirtingai

Dar grįžkime prie tarybos narių išmokų, už kurias jie turi pateikti ataskaitas. Mūsų savivaldybėje ši tvarka nėra griežta, tarybos nariams pakanka užpildyti standartinę lentelę, kurioje išskaido sumą, kiek lėšų skiria kanceliarijai, kiek pašto, telefono, interneto paslaugoms bei transporto išlaidoms. Niekas netikrina, kiek tos ataskaitos tikros, nereikalauja ir jokių čekių ar detalesnio pagrindimo, joks auditas šiuo klausimu nebuvo atliktas. Tiesa, paskutiniajame Etikos posėdyje šią tvarką stipriai kritikavo pats kažkada tarybos nariu dirbęs aktyvus visuomenininkas sintautiškis Raimondas Daniliauskas. Nors jis pripažino, kad išmoka reikalinga, bet jis ragino reglamente nusimatyti taip, kad nereikėtų suvenyrų, gėlių, knygų ar kitų išlaidų pakišinėti po kuro, kanceliarijos ar pašto išlaidomis. Kol kas tvarka yra kokia yra, reglamento pokyčių šioje vietoje nėra, tad ir pateikia tarybos nariai tas ataskaitas gana skirtingai, mėgsta ir vėluoti.

Įprastai atsiskaitoma ketvirčiais, bet už kiekvieną mėnesį ataskaitas sąžiningai pristato Irena Haase, Aušrelė ir Romas Pukinskai, Bernardinas Petras Vainius. Kadencijos pradžioje už kiekvieną mėnesį atsiskaitydavo ir L. Suodaitis, bet paskutiniu metu jis taip pat atsiskaito ketvirčiais. Išradingai kadencijos pradžioje elgėsi Paulius Puskunigis, kuris pirmąją ataskaitą pateikė už visą pusmetį. Tiesa, dabar taip elgdamasis jis nukentėtų ir finansiškai – paskutiniajame posėdyje buvo nuspręsta, kad ataskaitas už praėjusį laikotarpį pateikti vėluojantiems tarybos nariams už pradelstą laiką mokama nebus. Už paskutinį laikotarpį (liepą, rugpjūtį, rugsėjį) šiuo metu nėra atsiskaitę Rima Rauktienė ir Arvydas Šlėderis. Tad, įsigaliojus naujai tvarkai, kiek laiko jie vėluos pateikti ataskaitas, tiek už tą laiką nebus skaičiuojama išmoka. B. P. Vainius jau atsiskaitęs ir už spalį.

Kokių išlaidų daugiausiai?

Bene labiausiai iš visų išsiskiria T. Šukio ataskaita, jis išlaidas surašo itin detaliai. Pavyzdžiui, jei pirko planšetinį kompiuterį, tai nurodo ir visus papildomus priedus ir kiekvieną sumą atskirai. Jei grindžia transporto paslaugas, tai nurodo ne tik kurą, bet, tarkim, padangų keitimą ar konkrečius automobilio remonto darbus. Jei faktiškai visi tarybos nariai bent jau padalina išlaidas į pagrindines eilutes, tai, tarkim, Valdas Stankūnas nuo kadencijos pradžios už 15 eurų deklaravo kanceliarinių paslaugų, o visą kitą sumą jis deklaruoja kaip kurą ir amortizacines išlaidas. Panašiai elgiasi ir L. Suodaitis. Dažniausiai jo visas išlaidas sudaro tik kuro išlaidos, nors nuo kadencijos pradžios šiek tiek yra deklaravęs ir telefono, pašto bei kanceliarinių išlaidų. Apskritai visi tarybos nariai būtent kurui skiria daugiausiai lėšų. Transporto išlaidų per visą kadenciją daugiausiai deklaravo A. Stankūnas – 4579 eurus, M. Tarnauskas – 3984 eurus, L. Suodaitis – 3802 eurus, T. Šukys – 3697 eurus, A. Damijonaitis – 3601 eurą. Mažiausiai jų nurodė R. Bastytė – 1861 eurą per pusantrų kadencijos metų. Tiesa, jos kanceliarijos išlaidos yra didžiausios iš visų – 1658 eurai. E. Dragūnaitytė transporto išlaidų deklaravo už 2012 eurų, M. Eimutis – 2133 eurus.

Pavyzdžiui, A. Šlėderis kadencijos pradžioje deklaravo ir kitas, su tarybos nario darbu susijusias išlaidas, tarp kurių minimos reklamos paslaugos. Joms per visą kadenciją tarybos narys skyręs 118 eurų. Daugiau tokių išlaidų nenurodęs nė vienas tarybos narys.

Mažiausiai visi tarybos nariai deklaruoja pašto išlaidų. Net septyni tarybos nariai per visą kadenciją šiai paslaugai nedeklaravo nė euro. Daugiausiai (325 eurus) šių išlaidų yra deklaravusi D. Gudaitienė, kitų visos kadencija suma sudaro po keliasdešimt eurų.

Kaip rodo ataskaitos, daugiausiai išlaidų per visą kadenciją deklaravo V. Balčiūnas – 4656 eurus, V. Stankūnas – 4594 eurus, B. P. Vainius – 4576  eurus, T. Šukys – 4480 eurų, Kęstutis Smirnovas – 4435 eurus. Mažiausiai – kol kas ataskaitų už paskutinį laikotarpį nepristačiusi R. Rauktienė (3397 eurus) ir A. Šlėderis – (3412 eurų). Tarp laiku ataskaitas pateikusių kukliausiai atrodo šių tarybos narių deklaruotos išlaidos: E. Dragūnaitytės – 3700 eurų,  R. Pukinsko – 3824 eurai ir P. Puskunigio – 3839 eurai.