Praėjusio savaitgalio žvejyba ant Voverių tvenkinio, apie kurią trumpai rašėme ir praėjusiame „Draugo“ numeryje, tragiškai galėjo baigtis dviem rajono žvejams. Laimei, greita netoli žvejojusių jaunuolių reakcija padėjo išvengti nelaimės – abu žvejai buvo ištraukti iš ledinio tvenkinio vandens.

Įlūžo abu vyrai

Sausio 20 d., šeštadienį, ant Voverių tvenkinio išsiruošę žvejoti du žvejai net neįtarė, kad diena bus tokia nesėkminga, o kartu ir laiminga. Žvejai ant tvenkinio atvyko apie 10 val. Pasilikę ant kranto automobilį, juodu, nuolat tikrindami ledo stiprumą, nuo kranto nuėjo apie 30 metrų. Bandydami išgręžti skylę lede, staiga abu žvejai įlūžo, bet kokios pastangos išlipti iš vandens buvo bevaisės, ledas lūžo, vyrai pradėjo šauktis pagalbos.

Pradingo akimirksniu

Pagalbos šauksmą išgirdo ant Voverių tvenkinio už maždaug 50 metrų žvejoję keturi jaunuoliai – Andrius Martišius, Šarūnas Šukaitis, Giedrius Sederevičius ir Mindaugas Sederevičius.

Mindaugas pasakojo, kad kartu su draugu Šarūnu sėdėjo ant ledo ir pamatė atvažiuojančius žvejus, vaikinas draugui dar tarstelėjo – žiūrėk, žvejai atvažiavo.

„Žiūriu – eina du vyrai ledu, po akimirkos atsisuku – nėra nė vieno. Supratau, kad jie įlūžo. Tuomet nubėgau į krantą prie mašinos, pasižiūrėjau, ar yra virvė, ir kartu su Andriumi keliu važiavome iki tos vietos, kur buvo apsistoję žvejai, mus skyrė apie 50 metrų atstumas“, – pasakojo M. Sederevičius.

Jis ant ledo nelipo, pabijojo, kad visų jaunuolių ledas neatlaikys, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie nelaimę.

„Manau, kad tarnybos lėtai reaguoja į tokius įvykius: jei ne mes, kol jos būtų atvažiavusios,  vyrai būtų nuskendę“, – atviravo dvidešimtmetis šakietis Mindaugas.

Trise ant ledo

Išlipęs iš mašinos A. Martišius pirmas ėjo įlūžusių žvejų link, tvenkinio pakrante atbėgo ir kiti  draugai – Šarūnas ir Giedrius.

„Mečiau virvę, bet ji nedasiekė vandenyje buvusių vyrų, todėl priėjau apie 3–4 metrus iki jų. Išgirdau vieno žvejo dejones, kad silpsta jėgos, mečiau virvę, vienas ištraukti, aišku, nepajėgiau, tai atbėgo Šarūnas su Giedriumi, pirma ištraukėm jaunesnį žveją, vėliau ir senolį“, – tiksliai nelaimės aplinkybes pasakojo 26-erių šakietis Andrius.

Giedrius prisiminė, kad pirmiausiai nusimetė striukę, kad galėtų greičiau bėgti, ir jokio šalčio nejautė.

Išgelbėti žvejai nelaukė medikų, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Ant kranto paliko visus savo žvejybinius reikmenis, kuriuos vėliau radę žmonės atnešė į Šakių policijos komisariatą. Beje, kadangi buvo rasti tik daiktai, kilo įtarimų, kad žmonės nuskendo ir bendruoju telefonu apie nelaimę buvo pranešta dar kartą. Iš Marijampolės atvykę narai išžvalgė nemažą plotą, bet nieko nerado. Apie rastus daiktus policija paskelbė internete, o sekmadienį atsirado ir jų savininko giminaičiai.

Po kurio laiko

Poelgį, kurį galima pavadinti žygdarbiu, po kelių dienų kalbinti vaikinai vertino įvairiai. „Neišsigandau, manau, kad žmogaus gyvybė yra svarbiau už viską. Jaučiuosi tikrai gerą darbą padaręs. Džiaugiuosi, kad nenutiko nelaimė ir žmonės nepaskendo“, – šypsojosi M. Sederevičius.

A. Martišius žvejoja nuo vaikystės, tačiau žvejyba ant ledo susidomėjo tik nuo pernai. Vaikinas atviravo, kad jo mama net apsiverkė išgirdus apie tokį drąsų sūnaus poelgį. Jis savęs didvyriu nelaiko, teigia, kad darė tai, ką reikėjo daryti, – padėjo žmonėms.

Gelgaudiškietis Š. Šukaitis pasakojo, kad ant Voverių tvenkinio atvažiavo šeštadienio ryte, apie 9 val., buvo sugavęs ir žuvų. Jis prisiminė, kad nebuvo aišku, ką žvejai šaukia, žmonių nesimatė, tik kyšojo galvos.

„Kas galėjo nutikti mums juos gelbėjant, pradėjome svarstyti tik vėliau. Bet kai matai, kad žmogus skęsta... nebuvo kada pagalvoti apie pasekmes“, – neslėpė emocijų gelgaudiškietis Šarūnas.

Skendusių žvejų šeimos ir artimieji bei patys žvejoję vyrai po patirto streso kalbėti nenori, tačiau geradariams dėkoja už išgelbėtas gyvybes.