Labdaringa veikla rajone užsiimantis labdaros ir paramos fondas „Gera dalytis“ šiuo metu likęs be patalpų, tačiau fondo valdytoja Inesa Viliūšienė viliasi, kad iki pavasario problema išsispręs.

 

Pasak I. Viliūšienės, neseniai buvo parduotos patalpos, kuriose veikė labdaros fondo sandėlis.

„Esame iškraustyti ir likome be patalpų. Dabar, kai gaunu siuntinius, dažniausiai vežu į seniūniją, nes labai su ja bendradarbiaujame, ir iškart skirstom, kam labiausiai tos paramos reikia. Būna, sužiūriu, ar mergaitiški, ar berniukiški, kokių dydžių, iškart skambinu, klausiu, ar turite tokią šeimą“, – pasakojo I. Viliūšienė.

Moteris teigė kol kas nežinanti, kur gauti tinkamas patalpas, tačiau viliasi, kad jos atsiras Sintautuose.

„Jei patalpos būtų ne Sintautuose, aš prarandu ir darbo rankas, nes padeda trys sintautiškės savanorės“, – sakė pašnekovė, neabejojanti, kad problema vis vien išsispręs teigiamai.

„Gera dalytis“ gauna ne tik drabužių ir avalynės, bet vargstančioms šeimoms padeda ir kitaip. I. Viliūšienė pasakojo, kaip surasti rėmėjai porai šeimų namuose parūpino plastikinius langus, vis ieškoma paramos vienokiais ar kitokiais baldais. Dažniausiai – jau konkretiems asmenims. Fondas rūpinasi ir be mamos likusių našlaičių būsto nupirkimu.

„Dėl žmonių gerumo mes padėjome daugybei vargstančių šeimų, sunku būtų ir suskaičiuoti. Kai tapome labdaros ir paramos fondu, į mus kreipiasi dar daugiau šeimų, ypač suaktyvėjo seniūnijų socialinės darbuotojos. Ir patys vargingiau gyvenantys kartais tiesiog pasikeičia rūbais. Pasiima sau tinkamų, atiduoda savo jau nenešiojamus“, – pasakojo fondo valdytoja.

Ji pripažino, kad yra išgirdusi komentarų esą priima tik labai gerus daiktus ir fondui bet kas netinka. Tačiau moteris sako, jog sunkiau gyvenančioms šeimoms vaikus tinkamai aprengti į mokyklą ar darželį tikrai nemenkas finansinis uždavinys.

„Kasdien aprengti gali ir prasčiau, tačiau svarbu, kad dėl prastų rūbų iš tokių vaikų nesityčiotų ugdymo įstaigose. Todėl tikrai pagalba rūbais tokioms šeimoms labai svarbi, džiaugiamės galėdami joms padėti ir keliame šiokius tokius reikalavimus. Todėl ir sakau, kad tinka visi tvarkingi rūbai ir avalynė, su kuriais vaikai galėtų eiti į ugdymo įstaigą ir iš jų nesityčiotų“, – kalbėjo I. Viliūšienė, patikinusi, kad dažniausiai trūksta rūbų ir avalynės paaugliams.

Tiesa, ji džiaugiasi, kad yra tokių rėmėjų, kurie nuolat siunčia siuntinius ne tik iš Lietuvos, bet ir  iš užsienio. Būna, kad, tarkim, siuntas prašo atidaryti ir nufotografuoti prie to žmogaus, kuriam ji skirta. Tačiau I. Viliūšienė sako suprantanti, nes aukotojai tiesiog nori būti tikri, kad parama pasieks tą, kuriam jos ir prašoma.

„Draugo“ inf.