Dar vienas bandymas atkreipti dėmesį

valatkaityte
Nuotr. Socialinė darbuotoja Brigita Valatkaitytė ne pirmą kartą akcentuoja, kad mokymų nereikia bijoti, nes jie skirti padėti, padrąsinti, o ir pats žmogus turi progą apsispręsti, ar jis tikrai nori tapti globėju.  


Praėjusį trečiadienį Šakių viešojoje bibliotekoje savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Ilonos Šeflerienės iniciatyva suorganizuotas dar vienas renginys „Tapk pasaka prieš miegą“, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į globą bei paskatinti žmones globoti vaikus.
 
Susitikimą pradėjusi I. Šeflerienė kalbėjo, kad nors ir labai drąsu, tačiau Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga ji kelia tikslą, kad globos namuose neliktų globojamų vaikų. Moteris patikino, kad žmones prikalbinti tapti globėjais labai sunku. Dažnas galvoja: jei jau pats sunkiai susitvarko su savo atžalomis, tai ką bekalbėti apie svetimus. Tačiau administracijos direktoriaus pavaduotoja ragina nepabijoti namų šilumą suteikti be tėvų priežiūros likusiems vaikams. Mat ir ji pati užsiregistravo į būsimų globėjų ir įtėvių kursus, kurie Socialinių paslaugų centre startuos jau vasario 26 d.

„Man pasisekė, augau pas giminaičius, tačiau apie tai nei kalbėjau, nei patirtimi dalinausi“, – nedrąsiai prisipažino renginio dalyvė, kuri buvo globojama nuo 14 metų.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė supažindino su tvarka, reikalingais dokumentais ir būsimiems globėjams keliamais reikalavimais. Apie pačius mokymus pasakojo juos vedanti socialinė darbuotoja Brigita Valatkaitytė. Ji patikino, kad nors mokymai daug kam atrodo gąsdinantys, jų bijoti nereikėtų, nes jais kaip tik norima padrąsinti suteikti kuo daugiau informacijos, mokymai vedami per savęs pažinimą, diskusijas ir pan. Buvo raginama nesigąsdinti, kad aplinką įvertinti atvyks specialistai, tiesiog tokie reikalavimai ir jiems svarbiausia ieškoti ne trūkumų namuose, o įsitikinti, kad aplinka saugi vaikui augti.

„Džiugu, kad apie pusę čia susirinkusių yra parašę prašymus tapti globėjais. Lauksiu jūsų mokymuose“, – sakė specialistė.

Apie paramą globėjams kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė.

Nors renginyje nedalyvavo, tačiau šilčiausius linkėjimus siuntė režisierius, Seimo narys Robertas Šarknickas, prieš keletą mėnesių bibliotekoje pristatęs savo knygą „Šarkos sielos šauksmas“. Šio renginio metu buvo rodomas jo režisuotas filmas „Nepalik, prašau“. Mat pats R. Šarknickas, nuo kūdikystės gyvenęs įvairiuose šalies internatuose, turi skaudžią patirtį, bet pripažįsta, kad išgyvenimai jį užaugino ir tik dėl jų jis tapo tuo, kuo yra dabar. Tiesa, filme, kuris pastatytas pagal jo knygą, pagrindinį vaidmenį atlieka ne berniukas, o vienatvę išgyvenanti mergaitė Emilija, norinti būti mylima, prašanti ne vienos moters tapti mama, patyrusi ne vieną netektį, dienas vis dar leidžianti valdiškuose namuose.

I. Šeflerienė įsitikinusi, kad tik plačiai skleidžiant žinią apie galimybę globoti situacija rajone gali keistis, tad artimiausiu metu planuojama ir daugiau tokio tipo susitikimų.

Globojamų vaikų skaičius rajone siekia 160, dažniausiai vaikus globoti imasi giminaičiai bei artimieji. Vaikų globos namuose auga 33 mūsų rajono vaikai, nemažai globotinių iš Kauno rajono. Socialinės rizikos šeimose auga iki 400 vaikų, apie 80–90 – probleminėse, stebimose šeimose.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.