baneris leidinys

adomenas
Nuotr. Seimo narys, filosofijos mokslų daktaras Mantas Adomėnas įsitikinęs, kad svarbiausia ugdyti keturias XXI amžiaus kompetencijas (keturias K): kūrybiškumą, kritinį mąstymą, komandinį darbą ir komunikaciją.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Pirmadienį Šakiuose lankėsi Seimo bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Švietimo ir mokslo komiteto narys, filosofijos mokslų daktaras Mantas Adomėnas. Jis ne tik susitiko su meru Edgaru Pilypaičiu, frakcijos nariais, bet lankėsi Šakių „Varpo“ mokykloje bei „Žiburio“ gimnazijoje, o vakarą baigė pokalbiu su visuomene Šakių viešojoje bibliotekoje.

Svečiui užduota susitikimo tema – kaip mes žengsime į naują Valstybės šimtmetį ir kas mūsų jame laukia? M. Adomėnas mano, kad lietuvių atmintis stipriai nuspalvinta prisiminimais ir esame memorialinė tauta – ginčijamės dėl paminklų ir pan., bet ar pakankamai galvojame apie ateitį? Štai Seimo narys net kvietė keisti Lietuvos himno eilutę „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ į „iš ateities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Tačiau svečias patikina, kad jis nesiekia keisti Konstitucijos, pačios „Tautiškos giesmės“, bet ragina susimąstyti ir stiprybės semtis iš ateities, o ne gyventi praeitimi.

M. Adomėnas sako, kad jo kartos žmonės išgyveno dvi epochines revoliucijas. Pirmoji, pasak jo, yra nepriklausomybė, antroji – internetas ir mobiliosios technologijos. Būtent tai lėmė, kad daugeliui žmonių reikėjo persikvalifikuoti, prisitaikyti, keisti profesijas. Štai Seimo narys net savo šeimoje turi konkrečių pavyzdžių – jo pusseserė svajojo būti spaustuvininke ir dirbti spaustuvėje, bet laikui bėgant tai tapo visiškai nepopuliaru, todėl ji persikvalifikavo, dirbo banke ir kilo karjeros laiptais, tačiau technologijoms žengiant į priekį, atsiradus elektroninėms banko paslaugoms, ji vis vien liko be darbo.

„Radikaliai keisti požiūrį, persiorientuoti reikėjo du kartus, o ta karta, kuri dabar baigia mokyklą, tokių revoliucijų turės dar daugiau“, – mano M. Adomėnas.

Jis įsitikinęs, kad ateityje viršų ims dirbtinis intelektas, robotai. Jau dabar atsiranda patys save vairuojantys automobiliai ar programos, gebančios informaciją paversti tekstu.

„Dings daugybė profesijų ir tam reikia ruoštis“, – įsitikinęs Švietimo ir mokslo komiteto narys, pats daug metų dėstytojavęs ir neabejojantis, kad kažkada į šią sritį dar grįš.

Jis sako net mokykloje sulaukęs klausimo: nejau Šakių rajonas po 20–30 metų nebus žemdirbiškas kraštas? Svečias sako, jog bus, tik galbūt tiems daugiau nei 3 tūkst. ūkių pakaks 500 žmonių, nes žemės ūkis bus aukštosios technologijos sritis, čia dirbs nuotoliniu būdu valdomi kombainai... Tad ką daryti? Svarbiausia, pasak svečio, nebijoti keistis, būti drąsiems ir ruoštis.

„Reikia susitelkti į tai, kas atlaiko mechanizaciją, robotizaciją ir dirbtinio intelekto įsikišimą. Yra keturi K, kalbant apie XXI amžiaus kompetencijas, tai kūrybiškumas, kritinis mąstymas, komanda bei komandinis darbas ir komunikacija. Būtent šiuos gebėjimus ir reikėtų ugdyti. M. Adomėnas pripažįsta, kad pažanga nebūtinai ir yra pažanga – jai nereikėtų aklai pasiduoti. Štai kad ir nuotolinis mokymasis sukelia asmeninio ryšio praradimą, o apskritai visa ko formalizavimas kelia kokybinio mąstymo, vaizduotės degradaciją. Todėl ir reikia, pasak mokslų daktaro, nuolat apie tai galvoti ir omeny turėti tuos keturis K. Pavyzdžiui, kritinis mąstymas, kaip aiškino jis, nereiškia, kad reikia viską sukritikuoti, bet gebėti mąstyti, atrinkti informaciją.

„Todėl švietimas ir yra esminis“, – pabrėžė svečias.

Universitetinis ugdymas, pasak jo, tuoj nustos būti žinių perdavimas, bet taps asmenybės formavimu. Būtent tai ir svarbu – kad būtų suformuota gebanti mąstyti, kūrybiška, smalsi, siekianti žinių, nenustojanti tobulėti asmenybė. Tai ir bus ateities mokslininkas.

„Todėl ir turime atsigręžti į švietimą, ir kurti tokią kartą, kuri būtų ateities nežinomybėms atspari ir matytų ateitį čia“, – mintimis dalijosi svečias.

Tačiau ar šiandieninis mokytojas gali ir geba išugdyti ateities žmogų? M. Adomėnas mano, kad pedagogai užguiti rutinos, o ir šiaip turime suprasti, kad visų jų nepakeisime, tad pirmiausiai nuo jų reiktų nuimti rutininius, „popierinius“ darbus. Kaip? Pavyzdžiui, sukurti ir naudoti programą, kuri automatiškai žymėtų namų darbus ar net tikrintų tam tikras matematines užduotis.

Tačiau kalbant apie dirbtinį intelektą ir jo svarbą kyla klausimas, ar išliks ateinančiame šimtmetyje vietos sąžiningumui, pagarbai, gailestingumui ir ar tai bus vertybės.

„Taip, tai yra problema, bet kaip bus, priklauso tik nuo mūsų“, – mano M. Adomėnas, toliau kalbėdamas apie tai, kad jau dabar technologinė karta yra nepakanti kitaip mąstančiam, neprisitaikančiam ir jei kažkas neatitinka mūsų suvokiamo kokybės standarto, gal jis apskritai nevertas gyventi?.. Ir čia jokie politiniai sprendimai negalimi. Politikas įsitikinęs, kad tik savo pavyzdžiu, bet ne pamokslavimu ir moralizavimu galime įskiepyti vertybes.

„Vienas gailestingas veiksmas yra daug daugiau nei paskaita apie gailestingumo naudą“, – sako svečias.

Apsilankymas „Varpo“ mokykloje ir „Žiburio“ gimnazijoje Seimo nariui taip pat paliko gerą įspūdį, o „Varpo“ mokyklą jis įvardijo kaip vieną gražiausių jo matytų mokyklų ne tik Lietuvoje, nes ypač sužavėjo meninė aplinka. Gimnazijoje buvo kalbama su mokytojais apie etatinio apmokėjimo modelį, atskirtį tarp kaimo mokyklėlių ir didesnių mokyklų.

Beje, bibliotekoje kalbėta ne apie švietimą, bet trumpai Seimo narys pasidalijo mintimis apie regioninę politiką. Tiesa, jis mano kad valstybėje šiuo metu kryptingos regioninės politikos nėra ir užburtas ratas, kad į regionus nesiveržia investuotojai, nes čia trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o kvalifikuoti darbininkai važiuoja į miestą ir t.t. Jis paėmė paprasčiausią pavyzdį, į kurį dėmesį atkreipė pats ryte iš Vilniaus atvykdamas į Šakius.

„Šakių rajono interesas galėtų būti papildomos eismo juostos įrengimas į Kauną ties Ringaudais, kur ryte buvo didžiulės spūstys. Žmonės galėtų gyventi Šakių rajone ir ramiai, be streso važinėtų į darbą“, – sakė M. Adomėnas, pridurdamas, kad kaip bebūtų, Šakiai yra Kauno kvėpavimo zona.

Vėlgi, tik nuo mūsų priklauso, ar mes prisitaikome ir kaip tai darome.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos