Su ukrainiete Tetyana Meškuviene susipažinome vienoje rajono baldų gamybos įmonėje. Jauna moteris pasidalino savo istorija ir sako, kad svarbiausia yra žinoti, ko nori pasiekti gyvenime, ir daug dirbti.

Tetyana gimė Melnycia-Podilska miestelyje (Vakarų Ukrainoje) čia mokėsi, vėliau išvyko studijuoti į Ternopilio universitetą, įgijo ekonomikos vadybos profesinį bakalaurą, dirbo vadybininke parduotuvėje. Moteris pasakojo, kad Ukrainoje susipažino su būsimuoju vyru, gelgaudiškiečiu Rimvydu, kuris tuomet dirbo Ternopily. Anot pašnekovės, jai tuomet reikėjo apsispręsti, ar važiuoti į Lietuvą su mylimu žmogumi, ar likti savo šalyje.

Vos porą kartų apsilankiusi Lietuvoje, ji nusprendė gyvenimą kurti čia. Apie metus truko dokumentų tvarkymas, pagaliau 2006 m. Tetyana gavo leidimą gyventi Lietuvoje ir tų pačių metų birželį su vyru apsigyveno Gelgaudiškyje. O rugsėjo mėnesį ėmėsi siuvėjos darbo baldų įmonėje Kriūkuose.

„Labai norėjau dirbti, nors mokėjau kelis elementarius lietuviškus žodžius, pasisveikinti ir pasakyti savo vardą. Sunku buvo, kai nemoki kalbos“, – prisipažįsta pašnekovė.

Išdirbusi įmonėje vos dvejus metus, moteris išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų. O po ketverių metų vėl pradėjo ieškoti darbo ir gavo pasiūlymą dirbti įmonėje „Lauksva“. Šiandien jos pareigos – siuvyklos meistrė.

T. Meškuvienė pasakojo, kad per tuos metus, kuomet augino sūnų, mokėsi lietuvių kalbos, daugiausiai bendraudama su draugėmis, vyro šeimos nariais. Tetyana šiandien puikiai kalba lietuviškai ir tvirtina, kad dešimtmetis sūnus taip pat kalba lietuviškai. Moteris įsitikinusi, kad reikia gerbti tą kraštą, kuriame gyveni. Humoro jausmo nestokojanti Tetyana prisiminė vieną neįprastą situaciją prekybos centre. Ji norėjo iškepti šeimai bandelių, vyras užrašė ant lapelio žodį „mielės“, o ji, nuėjusi į prekybos centrą, ten dirbančiam pardavėjui pasakė: „Laba diena. Aš noriu meilės.“ Aišku, po to visi namuose smagiai pasijuokė. Moteris sako, kad lietuvių kalbą išmokti yra sunku, ypač sudėtingi lietuvių kalbos linksniai.

„Imigrantei, kad pasiektų, ko nori, reikėjo dėti du kartus daugiau pastangų nei tą patį dirbančiam lietuviui. Turiu daug dirbti ir mokytis, kad kažką pasiekčiau karjeroje, kad galėčiau tuo pasiektu tikslu džiaugtis, o mano darbo rezultatus galėtų įvertinti kiti“, – svarstė T. Meškuvienė.

Ji džiaugiasi, kad dirbdama „Lauksvoje“ išmoko laisvai bendrauti su žmonėmis, įgijo profesinių įgūdžių.

„Manau, norint kažko pasiekti gyvenime, reikia šiek tiek ambicijų, užsispyrimo, noro tobulėti, begalinio darbštumo, pozityvaus mąstymo ir atkaklumo“, – tvirtina moteris.

T. Meškuvienė pasakojo, kad į gimtinę grįžti stengiasi kartą per metus, ją Lietuvoje aplanko jos šeima – tėvai, brolis bei 86-erių senelis.

„Senelį ypač sužavėjo Kryžių kalnas, jam ši vieta asocijavosi su tremtyje išgyventais metais. Kiti šeimos nariai gyrė gerus šalies kelius ir lietuviškus rūkytus mėsos gaminius“, – pasakoja T. Meškuvienė.

Tetyana išmoko gaminti ir kepa lietuvišką kugelį, bulvių vėdarus, kuriais vaišina ir ją aplankančius giminaičius.

Moteris prisipažino, kad nuolat galvoja apie Ukrainoje likusią šeimą, sunkią šalies ekonominę padėtį bei karinius konfliktus.

Paklausta, ar nesigaili dėl sprendimo gyventi Lietuvoje, pašnekovė sako, kad Lietuvoje yra geresnė ekonominė situacija, tačiau Tetyanai labai trūksta artimųjų.

„Ukrainoje turėjau gerą darbą, puikią šeimą ir staiga išvažiavau į Lietuvą, kur pradėjau gyvenimą nuo nulio, dėl kalbos barjero negalėjau dirbti pagal įgytą specialybę. Turėjau tik vyro meilę...“ – atvirauja pašnekovė.

Šiandien Tetyana jaučiasi tvirta ir laiminga. Pokalbio metu nuo 35-erių moters veido nedingo šypsena – ji pasakojo, kad laisvalaikiu važiuoja dviračiu, pasisiuva sau rūbus, kuria kitus siuvinius.

Paklausta apie ateities planus, Tetyana teigė, kad gyvenimo etapai susiklosto tiesiog spontaniškai, o šiuo metu viskas jos gyvenime yra stabilu.

Rimvydo ir Tetyanos šeima Kalėdas švenčia du kartus – gruodžio 25–26 d. pagal lietuvių tradicijas ir sausio 6–7 d. (ukrainiečių tradicinės Kalėdos). Tuomet moteris šeimai gamina ukrainiečių tradicinį patiekalą – košę iš grūdų su medumi.