Į misiją Afrikoje šakietis vyksta vedamas svajonės

ramanauskas remigijus
P. Babilo nuotr.: Į misiją Malyje išlydimą Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės Šakių 205-os pėstininkų kuopos seržantą Remigijų Ramanauską palaimino Kauno įgulos kapelionas mjr. Tomas Karklys.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Antradienį Kaune į Jungtinių Tautų vadovaujamą situacijos stabilizavimo operaciją MINUSMA Malyje iškilmingai išlydėti Lietuvos taikdariai, tarp jų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės Šakių 205-os pėstininkų kuopos seržantas Remigijus Ramanauskas, kuris sako, kad jam pagaliau pavyks įgyvendinti savo svajonę – išvykti į tarptautinę misiją. 40-metis šakietis kartu su dar 34-iais kariais šešiems mėnesiams vyksta saugoti taikos į Malio rytinę provinciją. R. Ramanausko pašaukimas – būti ugniagesiu, jis Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas.

Išlydėjo į misiją

Penktąją Lietuvos karių pamainą sudarys 34 profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų – Dariaus ir Girėno 2-osios ir Žemaičio apygardos 3-iosios rinktinių. Iškilmingos karių išlydėtuvės buvo surengtos kovo 19 d. Kaune Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Mišių metu kiekvienas karys buvo palaimintas, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas įteikė kariams po maldaknygę. Vėliau Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje išvykstančios pamainos vadui buvo perduota Lietuvos valstybės vėliava, kurią kariai vešis į misiją, o po gražios išlydėtuvių ceremonijos misijos dalyviai bei jų artimieji buvo pakviesti į Karo muziejų pabendrauti prie puodelio arbatos. Į iškilmingas karių išlydėtuves atvyko ir Remigijaus artimieji.

Išsipildys svajonė

R. Ramanauskas pasakojo, kad dalyvauti tarptautinėje misijoje buvo jo sena svajonė, pirmą kartą neišsipildžiusi prieš 13 metų. Tuomet jis bandė išvykti į misiją Kosove, tačiau turėjo rinktis, ar vykti, ar rinktis ugniagesio darbą. Praėjusių metų rudenį Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės štabe užpildė anketą dėl dalyvavimo misijoje Malyje. Atrankos komisija kruopščiai tikrino kandidatų dokumentus, biografijas. Vėliau prasidėjo pasirengimas misijai: vieni mokymai vyko Lietuvoje, kariai susipažino su Afrikos dykumų valstybės tradicijomis, papročiais, o Vokietijoje lietuviai buvo įvertinti kaip misijai pasirengę. Remigijus pasakojo, kad karinė bazė įsikūrusi Gao provincijoje Malio rytinėje dalyje, netoli teka Nigerio upė.

„Misija Malyje yra viena pavojingiausių iš Jungtinių Tautų misijų. Priešiškai nusiteikusios grupuotės nuolat puldinėja karines bazes, Malio gyventojus. Tačiau Lietuvos kariai koviniuose veiksmuose nedalyvaus, mūsų užduotis bus saugoti karinę bazę iš sargybos bokštelio“, – užtikrino misijos dalyvis. Lietuvos kariai šioje operacijoje bus atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje Malio rytinėje dalyje esančioje Gao provincijoje.

R. Ramanauskas su žmona Gedimina augina du vaikus, todėl teiraujamės, kaip šeima reagavo į jo norą dalyvauti misijoje. Pasak pašnekovo, didelis šokas buvo tėvams, kuriems sunku ir neramu išlydėti sūnų į ilgą šešių mėnesių misiją tolimojoje Afrikoje. Anot Remigijaus, žmona taip pat jautriai sureagavo, bet vėliau pasikalbėjo su ja, apsitarė pusmečio namų buities darbus. Remigijus atvirauja, kad artėjant išvykimui sūnus vis dažniau sako: „Tėti, aš tavęs pasiilgsiu.“

Keitėsi tik uniforma

R. Ramanauskas gimė Alytuje, vėliau su tėvais persikėlė gyventi į Šakius, baigė „Varpo“ vidurinę mokyklą, studijavo Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje. Remigijus sako, kad jį visuomet traukė uniformos, iš pradžių svarstė stoti į policiją, bet tapo ugniagesiu gelbėtoju ir jau 13 metų dirba skyrininku Šakių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.

„Tai fizinis, rizikingas darbas, bet labai įdomus ir nenuspėjamas: nėra vienodų gaisrų, įvykių. Kiekvieną kartą važiuodamas į iškvietimą gauni naują iššūkį: važiuoji į įvykį, renkiesi informaciją, strateguoji savo veiksmus“, – apibūdina savo profesiją Remigijus.

Paklaustas, kaip tapo Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariu, R. Ramanauskas atsako, kad prieš 20 metų, dar besimokydamas Smalininkuose. Šiuo metu jis Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės Šakių 205-os pėstininkų kuopos seržantas. Anot Remigijaus, savanorių pajėgose sutinki skirtingų profesijų žmonių, su kuriais pasidalini patirtimi, pratybų, mokymų metu užmezgi pažintis su kariais iš kitų kuopų.

Nerimo yra

R. Ramanauskas sako, kad, iki išvykimo likus vos dviem savaitėms, nerimas šiek tiek kirba. Balandžio pradžioje kariai skris į Malio sostinę Bamaką, iš ten keliaus į karinę bazę, kur juos pasitiks daugiau nei 40-ies laipsnių karštis.

„Mes atvyksime tokiu laikotarpiu, kuomet viskas nuo karščio bus išdegę, vėliau prasidės smėlio audros, o po jų ateis liūčių sezonas. Į kelionę žiūriu optimistiškai, atgal kelio nėra. Jeigu aš ką pradedu, turiu pabaigti iki galo“, – tvirtina Remigijus ir priduria, kad šiuo metu renka informaciją apie Malio šalį, misijose dalyvavusių karių patirtį. Kariai jau aprūpinti pilna kario apranga ir ekipuote, jie galės bendrauti telefonu ar per socialinius tinklus ir su šeimos nariais. Į karinę bazę Gao provincijoje Malio rytinėje dalyje kariai vyks per Vokietiją, iš kurios kartu su nauju Vokietijos karių kontingentu kariniu oro transportu pasieks operacijos rajoną Malyje.

„Aš į dalyvavimą misijoje žiūriu kaip į didžiulį iššūkį ir patirtį. Manau, kad grįžęs labiau vertini tai, ką turi čia, Lietuvoje“, – pokalbį užbaigia R. Ramanauskas.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Malyje vykdo nuo 2013 m. MINUSMA siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.